Režisieriaus Viktoro Starošo filmas grąžins žiūrovus į 1983 metus, kai Arvydui Saboniui ėjo tik devyniolikti, o visą Lietuvą buvo apėmusi „aukso karštligė” — Kauno „Žalgirio” kova dėl Sovietų Sąjungos čempionų titulo su Maskvos „CASK” komanda.

Pamesti pasą tai ne tas pats kas pamesti draugą 😀

Ką daryti pametus pasą arba tapatybes kortele UK.

Taigi, jei jūs praradote savo Lietuvos Respublikos pasą ar asmens tapatybės kortelę arba jūsų paso ar asmens tapatybės kortelės galiojimas pasibaigė, rekomenduojame kuo skubiau kreiptis į Lietuvos ambasadą Jungtinėje Karalystėje. Tai ypač svarbu, jei jūs planuojate greitai grįžti į Lietuvą. Lietuvos ambasadoje jums bus išduotas Asmens grįžimo pažymėjimas, kuris leis jums keliauti į Lietuvą. Pažymėjimas išduodamas tą pačią dieną, todėl nesijaudinkite dėl laiko.

Be to, prašymą užpildyti galite namuose, nes reikia tai daryti ambasadoje. Formą galite atsisiųsti iš oficialaus Lietuvos ambasados svetainės https://uk.mfa.lt/uk/lt/praradus-lietuvos-respublikos-pasa-ar-asmens-tapatybes-kortele.

Visą reikiamą informaciją rasite čia: https://uk.mfa.lt/uk/lt/asmens-grizimo-pazymejimas-vienkartinei-kelionei-i-lietuva. Lietuvos ambasada yra Londono mieste, adresu: Lithuania House, 2 Bessborough Gardens, London SW1V 2JE. Nepamirškite atvykti su reikalingais dokumentais ir sumokėti reikiamas mokesčius

Prieš keletą metų man iškilo toks paprastas klausimas – grįžti ar negrįžti į Lietuvą? Užsienyje buvo pragyventa virš 10 metų, tačiau vis viena atsirasdavo dvejonių ir noro grįžti atgal.

Viskas prasidėjo nuo vieno Delfi aptikto straipsnio “Grįžo į Lietuvą ir nė kiek nesigaili: ir čia galima uždirbti 5 tūkst. eurų”. Straipsnyje buvo rašoma apie Dovyda Petrošių, jo mintis apie emigraciją, situaciją Lietuvoje, grįžimą į Lietuvą ir kad čia galima uždirbti “5 tūkstančius eurų”. Be to, buvo minima apie Dovydo Petrošiaus Facebook grupę “Eks Emigrantai”. Dėl įdomumo prisijungiau prie šios grupės ir, žinoma, nepamačiau nieko naujo: žmonės klausia, kaip susigrąžinti mokesčius, kaip parsivežti daiktus iš Anglijos, kokia situacija su mokyklomis emigrantų vaikams ir t.t. Užkliuvo postas apie jau minėtą straipsnį “Grįžo į Lietuvą ir nė kiek nesigaili: ir čia galima uždirbti 5 tūkst. eurų”, kur komentarų buvo daug, o kai kurie iš jų tikrai nesutiko su straipsnio autoriumi Dovydu Petrošiumi. Straipsnyje autorius teigė, kad pas jį firmoje statybininkai uždirba po 5 tūkstančius eurų, bet kaip ir reikėjo tikėtis, keletas grupės narių tiesiog paprašė paaiškinti iš kur toki atlyginimai. Dovydas Petrošius atsakymas buvo gan įdomus – jis teigė, kad Delfi tiesiog pateikė klaidingą informaciją ir jis tokių atlyginimų niekada neminėjo. Kas įdomiausia, aktyviausi komentatoriai ir Dovydo Petrošiaus kritikai buvo pašalinti iš grupės.

Pasidarė įdomu, kodėl žmonės šalinami dėl menkiausios kritikos, tad pradėjau peržiūrėti senus postus ir komentarus. Grupėje buvo daug klausimų dėl atlyginimo Lietuvoje, pavyzdžiui, “Kokio galima tikėtis atlyginimo grįžus į Lietuvą?”. Konkrečių atsakymų kaip ir nebuvo, buvo sakoma: “Uždirbti galima”, “Jeigu norėsite, tai ir uždirbsite” ir t.t. Buvo daug komentarų iš žmonių, teigusių, kad reikės tikėtis minimalaus atlyginimo ir su atlyginimais situacija Lietuvoje nėra gera. Ir, žinoma, dauguma šitų komentarų autorių buvo pašalinti iš grupės. Kitas populiarus klausimas grupėje buvo “Kaip sekasi grįžus?” Kaip ir galima tikėtis, buvo daug džiūgavimo grįžimu pasidalijusių komentarų, tačiau buvo ir žmonių, kurie teigė, kad Lietuvoje nėra taip gerai, kaip viskas piešiama “Eks Emigrantai” grupėje, ir jiems teko grįžti atgal į užsienį. Mano nuostabai, jie taip pat buvo pašalinti iš grupės.

Perskaičius apie 50 senų grupės postų, susidarė įspūdis, kad grupėje bet kokia, net 100% pagrįsta faktais kritika apie Lietuvą, visiškai netoleruojama ir grupės nariai tiesiog išmetami už tai. Atsirado žmonių, klausiančių, kodėl žmonės išmetami iš grupės be jokio pagrindo. Pačio Dovydo Petrošiaus žodžiais: “Šalinami visi skleidžiantys negatyvią informaciją apie Lietuvą”. Man tai primena Sovietų Sąjungos laikus, kai “partija viena ir ją reikia mylėti besąlygiškai”.

Dabar, tiesiog palyginimui, neseniai grupėje pasirodė Dovydo Petrošiaus postas apie knygą “Slėpynės Anglijoje” – sakyčiau, “literatūros šedevrą” 😄, kuris sukėlė daug pasipiktinimo net pačioje grupėje, nes pagal jo pačio žodžius, knygoje yra “teisinga ir ne iškreipta informacija”. Kam teko skaityti šį “literatūros šedevrą”, knygoje mes, 99% emigravusiųjų, miegame prie vištų fabrikų miegmaišiuose arba gyvename po 20 žmonių viename name ir t.t. Pačioje grupėje galima rasti daug panašių postų, kaip ir knygoje teigiančių, nepabijosiu šių žodžių, visiškas nesąmones arba atvirai kurstančių neapykantą likusiems emigracijoje, bet vėlgi, mano nuostabai, šie grupės nariai nebuvo šalinami iš grupės.

Galų gale, jeigu galvojate apie grįžimą į Lietuvą ir rasite šią Facebook grupę “Eks Emigrantai”, išvadas galėsite pasidaryti patys. Aš tiesiog pamačiau, kaip filtruojama informacija šioje grupėje, ir noriu perspėti kitus. Kokiu tikslu tai daroma, sunku pasakyti. Panašu, kad pats Dovydas Petrošius turi daug kažkokių nuoskaudų likusiems emigracijoje.

Neseniai grupėje pasirodė Dovydo Petrošiaus postas apie jo seną “svajonę” sukurti “Eks Emigrantų” partiją, nes kažkodėl Dovydas Petrošius galvoja, kad jis nuveikė labai “daug” mūsų emigrantų labui ir jis nuveiks dar daugiau būdamas Seimo nariu 😄, bet kaip bebūtų, gaila, susidaro atvirkštinė reakcija.

Taigi, apibendrinant, ši grupė “Eks Emigrantai” yra pavyzdys, kaip cenzūra ir informacijos filtravimas gali sukurti vienpusišką ir klaidingą vaizdą apie emigrantų gyvenimą ir grįžimą į Lietuvą. Tad, jeigu susiduriate su tokiais šaltiniais, būkite kritiški ir ieškokite kitų informacijos šaltinių, kad galėtumėte padaryti pagrįstą sprendimą dėl savo ateities. Įdomu, ką Dovydas Petrošius ir toliau darys su šia grupe ir kokia bus jo “Eks Emigrantų” partijos ateitis. Bet kuriuo atveju, prieš priimant sprendimus remiantis tik vienu šaltiniu, pasitikrinkite kitus šaltinius ir pasikalbėkite su įvairiais žmonėmis, kad gautumėte kuo objektyvesnį vaizdą.

Grįžimas į Lietuvą – malonus ir jaudinantis, tačiau svarbu sutvarkyti tam tikrus formalumus. Pagrindiniais laikomi 4 dalykai, tačiau priklausomai nuo kiekvienos situacijos gali kilti skirtingų klausimų.

Pirmieji žingsniai grįžus į Lietuvą: DUK

Džiugu, kad apie norą susigrąžinti emigrantus girdime ne tik iš valdžios atstovų lūpų, bet ir iš Migracijos informacijos centro (MIC), pavadinimu „Renkuosi Lietuvą“. Apie pirmuosius žingsnius, dokumentus, gyvenamosios vietos deklaravimą ir kt. galite rasti adresu renkuosilietuva.lt. Gana platus dažniausiai užduodamų klausimų rinkinys pateikiamas čia: DUK.

Iš esmės yra 4 pagrindiniai dalykai, ką turi padaryti grįžęs asmuo:

• deklaruoti gyvenamąją vietą;
• užsiregistruoti darbo biržoje;
• pasirūpinti sveikatos draudimu;
• jei turite vaikų, juos reikia užregistruoti į mokyklą ar darželį.

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Prieš išvykimą deklaravote gyvenamąją vietą? Vadinasi, turėsite deklaruoti ir grįžimą. Deklaruojama atvykus į savivaldybę (seniūniją) arba internetu, paspaudus šią nuorodą: gyvenamosios vietos deklaravimas per Elektroninius valdžios vartus. Jei esate patalpų, kuriose norite deklaruoti gyvenamąją vietą, savininkas, tuomet procedūra paprastesnė. Jeigu savininkas yra kitas asmuo, reikia jo leidimo, kuris suteikiamas savivaldybėje (seniūnijoje) arba internetu per Elektroninius valdžios vartus.

Jei neturite kur deklaruoti gyvenamosios vietos, o užsienyje praleidote bent pusmetį, gyvenamoji vieta gali būti deklaruojama prie savivaldybės (nesvarbu, prie kurios).

Deklaruoti gyvenamąją vietą aktualu atvykus gyventi į Lietuvą ilgiau nei 183 dienų per metus.

Registracija darbo biržoje

Šis žingsnis pravartus tais atvejais, kai nesate gavę darbo pasiūlymo ir nesate tikri, kur dirbsite. Kai darbo birža patvirtina bedarbio statusą ir teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką, mokama pašalpa, kurios dydis priklauso nuo darbo stažo. Ši bedarbio pašalpa gaunama, jei per pastaruosius 3 metus yra sukaupta bent 1,5 metų socialinio draudimo stažas. Į šį stažą gali įeiti ir darbas svečioje šalyje.

Privalomasis sveikatos draudimas

Dar viena priežastis registruotis darbo biržoje – privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Niekur nedirbant ir neužsiregistravus darbo biržoje, kiekvieną mėnesį reikėtų savo lėšomis mokėti PSD įmokas, nuo 2019 m. siekiančias 38,74 Eur (ir augančias, kai keliama minimali alga).

Turint PSD, registruojamasi gydymo įstaigoje (galima rinktis nesutampančią su gyvenamąja vieta). Kadangi registruodamiesi į sveikatos priežiūros įstaigą kartu pasirenkate ir šeimos gydytoją, lankymasis bus nemokamas.

Apsidrausti PSD svarbu ne tik finansiniais sumetimais, bet ir todėl, kad iškilus problemai gautumėte nemokamą medicininę pagalbą.

Vaikų registracija į ugdymo įstaigą

Kaip vyksta priėmimas į mokymo įstaigą, priklauso nuo konkrečios savivaldybės ir nuo konkrečios mokyklos, todėl šiuo klausimu geriausiai padės Jūsų savivaldybės administracija. Net jei tai nėra mokslo metų pradžia, vaikas vis tiek gali būti priimamas į ugdymo įstaigą. Atsižvelgiant į situaciją, gali būti sudarytos sąlygos mokytis pagal individualų planą.

Kur ieškoti darbo? Populiarūs darbo paieškos portalai

Darbo paiešką gerokai palengvina šios tematikos skelbimų portalai. Vienos populiariausių darbo paieškos svetainių Lietuvoje:

• lt (pristatomas kaip lankomiausias darbo portalas);
• lt;
• lt.

Žinoma, sunku nuspėti, kiek laiko truks darbo paieška ir kaip labai darbdavių dėmesį patrauks Jūsų CV, tačiau portalai sukurti taip, kad būtų kuo patogiau ir paprasčiau tiek ieškantiems darbo, tiek jį siūlantiems.

Pažįstama ir kartu nauja

Kas stebina grįžus į Lietuvą? Du labai skirtingi dalykai: niekas nepasikeitę ir… tiek daug visko pasikeitę. Malonius prisiminimus kelia vietos, kur daugybę kartų vaikščiota. Ir lygiai taip pat nustembama, kiek daug naujo, kiek teigiamų pokyčių. Tuomet dar labiau norisi čia gyventi ir kurti dabartį bei ateitį.

Dviguba pilietybė

2019 m. gegužės 12 dieną vyks referendumas dėl dvigubos pilietybės. Šiuo metu turėti ir Lietuvos, ir kitos šalies pilietybę įmanoma, bet sunkiai (apie tai žr. čia: dviguba pilietybė). Dvigubos pilietybės įstatymo pakeitimai emigravusiems tautiečiams lemtų palankesnes sąlygas ir mažiau teisinių galvosūkių.

Norint aprašyti visas Lietuvos lankytinas vietas nepakaktų knygos. Aplankius keletą gražių ežeringų vietų susidaro įspūdis, kad Lietuva – ežerų kraštas. Pabuvojus ištaiginguose dvaruose atrodo, kad tai elegancijos kraštas… Kiekvienas regionas turi ką parodyti. Neretai žmonių veiduose išvystama nuostaba: rodos, gyvename mažoje šalyje, bet kiek čia grožio…

Apžvelgsime, ką verta aplankyti didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Vilnius – stebėtinai žalias miestas

Bernardinų sodas

Užsieniečiai kartais stebisi Lietuvos žalumu. Žaliuosius plotus puikiai reprezentuoja sostinėje esantis Bernardinų sodas (miesto centre, tarp Bernardinų vienuolyno ir Gedimino kalno). Jis pasitinka ne vien žaluma, bet ir XIX-ojo amžiaus atmosfera. Čia ir gražūs takai, ir fontanai, ir žavingi botanikos stebuklai. Turbūt geriausias laikas užsukti – pavasarį, kai gamta jau nubudusi, kai oras tarsi kviečia pasivaikščioti, pasimėgauti gamta pačiame mieste.

Sakurų parkas

Augalų ir tiesiog estetikos ar romantikos mėgėjams (o gal ieškantiems egzotikos) neabejotinai patiks greta Baltojo tilto (Neries krantinėje) esantis sakurų parkas. Balandžio antroje pusėje šis parkas gali priminti stebuklą ir mintyse nukelti į neatrastus kraštus.

Ir nors sakuros veikiau ne žaliuoja, o džiugina rausvumu, sostinė gali būti vadinama žaliu miestu, kur šalia urbanizacijos objektų širdį pamalonina ir gamta.

Kaunas turtingas ne tik dėl laikinosios sostinės titulo

Tado Ivanausko zoologijos muziejus

Tado Ivanausko zoologijos muziejus, įsikūręs Laisvės alėjoje, patiks ir mažiems, ir dideliems. Čia eksponuojami gyvūnai pritrauks ne tik besidominčius fauna, bet ir visus smalsuolius. Žinoma, jei vyksite su vaikais, jiems tai bus didžiausias džiaugsmas (o kartu ir edukacija, turiningai praleistas laikas).

Vytauto Didžiojo karo muziejus

Papasakoti apie šalies dabartį padeda jos praeitis. Todėl dar vienas pasirinkimas – Vytauto Didžiojo karo muziejus, visai netoli Laisvės alėjos, Donelaičio gatvėje. Ekspozicijos tarsi kalba kiekvienam atėjusiam pasižiūrėti. Karybos priešistorinėje Lietuvoje eksponatai, ginklai ir technika – visa tai realūs daiktai, reali istorija ir netgi globalus žvilgsnis, mat yra eksponatų iš įvairių šalių.

Taigi, Kaunas gali puikuotis ne tik laikinosios sostinės titulu, bet ir dėmesio vertais muziejais, į kuriuos verta nuvykti.

Klaipėda: Jūrų muziejus su neįtikėtinu akvariumu

Jūrų muziejus

Ištarus „Klaipėda“, iš pasąmonės staigiai išnyra sąsaja su Jūrų muziejumi. Palyginti neseniai jis atnaujintas. Neįtikėtinas, sunkiai apsakomas įspūdis pabuvojus… po akvariumu (!), kuriame gausu įvairių gyventojų: nuo trispyglės dyglės iki dvidyglio jūrų angelo ir daugybės kitų vandens sutvėrimų.

Tačiau įdomiausia – koks gi tas akvariumas. Jis driekiasi lanku, jūrų gyvenimas matomas šonuose ir virš galvos. Tai lyg tunelis, iš visų pusių „įrėmintas“ vandens.

Tai anaiptol nėra viskas, ką siūlo Jūrų muziejus. Čia akį traukia laivų technikos bei kt. ekspozicijos, delfinų, jūrų liūtų pasirodymai… Kaip sakoma, geriau vieną kartą pamatyti nei tūkstantį kartų išgirsti.

Klaipėdos pašto centriniai rūmai

Kita tema ir kitokia atmosfera nei Jūrų muziejuje – Klaipėdos pašto centriniai rūmai. Prie šių rūmų mielai stabtels architektūros bei istorijos mėgėjai ir visi, norintys pasigrožėti dailiu raudoniu, didingai stūksančiu tiek žiemą, tiek vasarą.

Besižvalgydamas supranti, kad paštas – daugiau nei paprasta įstaiga.

Mūsų stiprybės šaknys

Kryžių kalnas netoli Šiaulių

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje gausu įdomių lankytinų vietų, kur patiks ir suaugusiems, ir vaikams. O kur dar kitų vietovių grožis ir prasmingumas! Štai netoli Šiaulių esantis Kryžių kalnas – ne vien kryžių gausa, ne tik galimybė mąsliai pasivaikščioti. Tai tikras istorinis turtas, vieta, menanti prieš daugel šimtų metų stūksojusią medinę pilį, XIX-ojo amžiaus caro valdžios draudimus… Kryžių kalnas – vienas iš Lietuvos stiprybės simbolių, galinčių sudominti kiekvieną turistą ir ilgai išlikti atmintyje.

Sielą taurinantys lobiai ir neišdildomai praleistas laikas

Tai, apie ką skaitėte, tėra maža dalelė iš milžiniškos turistams atsiveriančios lobių skrynios. Tą skrynią atveria ne tik lankytojai iš svečių šalių, bet ir tautiečiai, kaskart atrandantys naujų dalykų.

Truputis nostalgijos :).

1 of 11

Kaip gauti Didžiosios Britanijos pilietybe?

Didžiojoje Britanijoje gyvena tūkstančiai lietuvių. Tad natūralu, jog domimasi, kaip tapti Britanijos piliečiais gauti Britanijos pilietybe. Žmonės nori jaustis užtikrintai (ypač po „Brexit“), todėl stengiasi susitvarkyti formalumus.

Yra du būdai – natūralizacija ir registracija.

Sąlygos norint gauti Britanijos pilietybe natūralizacijos būdu

Natūralizacijos etapai:

1. Rezidento pažymėjimas.
2. Anglų kalbos egzaminas.
3. Life in the UK

Sąlygos siekiant tapti britu: 6 m. gyvenimo „stažas“ šalyje, kalbos mokėjimas, JK istorijos mokėjimas. Pilietybės gauti negali asmenys, teisti už didelius nusikaltimus, taip pat teisti pažeidę migracijos įstatymus. Atsakingos institucijos tikrina, ar žmogus neturi „juodų dėmių“, ar yra sumokėjęs visus draudimo mokesčius.

Seka iš pradžių gali pasirodyti paini. Paraišką dėl pilietybės galima pateikti praėjus 12 mėn. nuo rezidento statuso gavimo (apie rezidento pažymėjimą daugiau informacijos čia). Rezidentais laikomi asmenys, kurie gyvena šalyje bent 5 m. (vadinasi, pridėjus minėtus 12 mėn., bendrai susidaro 6 m.). Tuomet galima pateikti prašymą pilietybei gauti.

Paraiškos forma pilietybei gauti vadinama AN. Ją rasite čia. Užpildžius reikia siųsti šiuo adresu: UKVI, Department 1, The Capital, New Hall Place, Liverpool, L3 9PP. Svarbu atidžiai įsiskaityti, kokius dokumentus pridėti siunčiant prašymą (kokie dokumentai reikalingi, nurodoma pačioje prašymo formoje). Deja, atsakymas gaunamas negreitai, gali tekti laukti ir pusmetį.

Egzaminai

Visa aktuali informacija anglų kalba apie pilietybės gavimą, apie reikalingus egzaminus čia. O mes pateikiame dar porą svarbių aspektų, padėsiančių geriau susiorientuoti.

Kaip įrodyti, kad mokate anglų kalbą? Reikia išlaikyti testą, kurį Home Office (migracijos departamenas) įvardija kaip tinkamą. Testo sudedamosios dalys – kalbėjimas ir klausymas.

Gov.uk puslapyje yra nuoroda į knygą, kuri tikrai pravers ruošiantis Life in the UK egzaminui. Knygą rasite čia. Dokumentai, būtini atvykus laikyti egzamino – asmens dokumentas ir adresą patvirtinantis dokumentas.

Sąlygos norint gauti Britanijos pilietybe Registracijos būdu

Registracijos būdu įgyti pilietybę gali asmenys nuo 18 m. O kokios yra kito būdo – registracijos – sąlygos?

Registracija galima vaikams, jei atitinkamos šios sąlygos:

1. Jeigu vaikas gyvena Britanijoje ne mažiau kaip 10 m. (taigi, vaikas turi būti ne jaunesnis kaip 10 m.).
2. Vaikas turi būti gimęs JK.
3. Negali būti išvykęs iš JK daugiau kaip 90 d. per kiekvienus 10 m. Tiesa, jei buvo išvykta ilgesnį laikotarpį nei 90 d., galima bandyti įrodyti, kad priežastys svarbios.

AKTUALU. Britanijos piliečiais laikomi po 2000 m. spalio 2 d. gimę vaikai, jei atitinkamos šios sąlygos:

1. Jeigu tuo metu, kai vaikas gimė, tėvai turėjo įstatyminę teisę šioje šalyje gyventi.
2. Jei tėvai yra (ir tuo metu buvo) Europos Sąjungos šalies piliečiai (Lietuva į ES įstojo 2004 m. gegužės 1 d.).

Apibendrinimas: yra du būdai skirtingoms situacijoms; pilietybės gavimas reikalauja pastangų. O ir pinigų išleidžiama – AN formos pateikimas kainuoja 1000 svarų, taip pat yra smulkesnių išlaidų, pavyzdžiui, už Life in the UK testą teks sumokėti pusšimtį svarų.

Mokesčių iš JK susigrąžinimas. Ar įmanoma?

Nemažai lietuvių ieško laimės Didžiojoje Britanijoje. Didesni nei Lietuvoje atlyginimai vilioja. O užsidirbus pinigų ir planuojant kelionę atgal į gimtinę kyla klausimas, ar įmanoma susigrąžinti mokesčius. Sklinda įvairių nuogirdų, o kaip yra iš tikrųjų?

Prisimintinas posakis, jog nemokamų pietų nebūna. Jei visi galėtų susigrąžinti kiekvieną valstybei sumokėtą piniginį vienetą, tuomet mokesčių sistema atrodytų nelogiška. Visgi kai kuriais atvejais atsakymas į klausimą, susijusį su mokesčių grąžinimu, yra teigiamas. 1. Sumokėta per daug mokesčių. 2. Pajamos neviršija nustatyto peronal allowance (neapmokestinamos sumos) dydžio.

Mokesčių grąžinimas iš JK, kai sumokėta per daug mokesčių

Susigrąžinti permokas galima, jei darbdavys (ar savarankiškai dirbantis asmuo (self-employed) sumokėjo per daug mokesčių. Taip pat pasitaiko atvejų, kai mokesčių perviršis susikaupia vasarą į Didžiąją Britaniją dirbti / atlikti praktikos atvykusiems studentams.

Reikia pabrėžti, kad atgaunama ne visa suma, o skirtumas. Pvz., jei vietoje 2000 pervesta 2300 svarų, grąžintina suma siekia 300 svarų.

Mokesčių grąžinimas, kai uždirbama mažiau nei personal allowance

Personal allowance 2016–2017 mokestiniais metais Didžiojoje Britanijoje yra 11 tūkst. svarų. Neviršijant šio skaičiaus pajamų mokestis netaikomas. Grąžinama tai, kas apskritai buvo sumokėta. Tai ypač gera žinia sezoniniams darbuotojams.

Priešingai nei permokos atveju, gaunant mažiau nei 11 tūkst. svarų per metus įmanoma susigrąžinti kiekvieną pajamų mokesčio pensą. Pvz., jei uždirbta 9 tūkst. ir iš darbovietės į mokesčių iždą sumokėta 500 svarų, grąžintina yra visa 500 svarų suma.

Taigi, kartais kišenę papildyti pavyksta. Tačiau tokios kalbos, kad atgaunami visi mokesčiai nuo, pvz., 15 tūkst. svarų metinių pajamų, – netiesa.

„Žalios kortos“ loterija. Esminiai klausimai

Jungtinės Amerikos Valstijos ne vienam žmogui siejasi su galimybėmis ir gerove. Taigi, suprantama, kodėl dėmesio sulaukia „Žalios kortos“ loterija.
Kas tai yra?
Tai ne bilietų pirkimas trokštant aukso puodo. Angliškai pavadinimas skamba DV Program (Diversity Immigrant). Loterijos pavadinimas prigijęs dėl to, jog kortos gavimas paremtas atsitiktinumu. Darbą atlieka kompiuterinė sistema. Prizas – viza, kurios dėka galima emigruoti į JAV ir legaliai ten gyventi.

Nuo ko pradėti?

Siekiant laimėti „Žaliąją kortelę“, reikia registruotis kompiuteriu. Tai daryti leidžiama tik vieną kartą ir tik vienam šeimos nariui. Kokie veiksmai būtini ir kokie draudžiami, galite skaityti čia: http://www.lwc.lt/render/lt/jav/Green_card_lottery/Green_Card_reg_esme.htm.

Kas gali registruotis?

Išsilavinimo požiūriu registruotis gali dvi asmenų grupės. 1) Loterijos dalyviui būtinas vidurinis išsilavinimas (12 klasių) arba toks, kurio vertė lygi viduriniam. 2) Jei šių reikalavimų neatitinkama, siekti „Žalios kortos“ leidžia dvejų metų darbo pagal profesiją stažas. Tačiau yra ir papildomų niuansų, apie kuriuos informuojama čia: http://www.lwc.lt/render/lt/jav/Green_card_lottery/Green_Card_Kriterijai.htm.

Kokią informaciją pateikti?

Yra 14 punktų, kuriuos turi nurodyti kiekvienas loterijos dalyvis. Kokie tai duomenys, skelbiama čia: http://www.lwc.lt/render/lt/jav/Green_card_lottery/Green_Card_duomenys.htm. Svarbu paminėti, jog ne visiškai užpildyta ar neteisingai užpildyta forma negalioja.

Kur sužinoti rezultatus?

Rezultatus galima pasitikrinti internete, JAV Valstybės Departamento internetinėje svetainėje. Norint prisijungti reikalingas confirmation number. Jis matomas po sėkmingos registracijos, tad iki pat rezultatų sužinojimo jį būtina išsaugoti. Plačiau apie rezultatų sistemą: http://www.lwc.lt/render/lt/jav/Green_card_lottery/Green_Card_registr_priimta.htm.

Visas procesas reikalauja atidumo. Net ir po laimėjimo negalima delsti, mat nesuskubus sutvarkyti dokumentų gali tekti nusivilti. Laimėtojų būna daugiau nei išduodamų vizų, todėl pavėlavusiems jų gali nebelikti.

Pirmieji žingsniai emigruojant į UK

Į Didžiąją Britaniją dažniausiai atveda didesnio uždarbio ir materialiąja prasme geresnio gyvenimo troškimas. Tačiau nežinant veiksmų plano pradžia gali būti itin sudėtinga. Pabandžius susisteminti, kuo reikėtų pasirūpinti prieš atvykstant (ir jau atvykus) į UK, gauname 4 punktus (aišku, juos išskaidžius, skaičius taptų žymiai įspūdingesnis).

Kokie yra pirmieji žingsniai atvykus į UK? Tai būsto nuoma, sąskaitos atidarymas, National Insurance (socialinio draudimo) numerio gavimas ir, žinoma, darbo paieška. Pirmiausia – stogas virš galvos. Svarbiausia, kad tuo rūpintis galima dar būnant Lietuvoje, į pagalbą pasitelkus internetą. Pirmasis veiksnys, padėsiantis susiaurinti pasirinkimų ratą, bus kaina. Paskyrus valandėlę skaičiavimui, susiformuoja tam tikri kainų rėmai, į kuriuos reikėtų tilpti. Suradus patikimai atrodantį nuomininką, laukia nuomos sutarties pasirašymas. Nors Didžiojoje Britanijoje teisiškai galioja ir susitarimai žodžiu, rašytinė forma padės išvengti bereikalingų ginčų, o jiems kilus – lengviau išspręsti situaciją. Statistiškai populiariausia sutarties rūšis – vadinamoji assured shorthold tenancy. Paprastai ji pasirašoma bent pusmečiui, o po šio laikotarpio, esant abiejų šalių sutikimui, atnaujinama. Jei ruošiamasi nuomotis būstą kartu su vienu ar keliais žmonėmis, be abejonės, svarbus jų patikimumas. Juk nesinorėtų po kurio laiko mokėti ne tik už save, bet ir už įsipareigojimų nebesilaikantį asmenį, tiesa?

Būsto nuoma – viena tų sričių, kur pasitaiko nesąžiningų žmonių. Jei reikalaujama užstato, ramiausia jį sumokėti NT agentūroje. Jei vis dėlto tariamasi su šeimininku, geriausia užstatą užfiksuoti raštiškai. Beje, atsiranda ir norinčiųjų pasižiūrėti, ar iš tikrųjų turite pinigų nuomai. Tam iš jūsų gali pareikalauti „Western Union“ perlaidos. Tai jau nenaujas klastos būdas, kai sukčiai sumano pasisavinti pinigus, todėl palinkėtume tokio nemalonumo išvengti.

Galiausiai vertėtų paminėti kainų palyginimą. Pasidomėjus, kokie skaičiai vyrauja konkrečiame rajone, tampa lengviau susiorientuoti.

Būtina akcentuoti: vos atvykus į UK svarbu pasirūpinti gyvenamosios vietos patvirtinimu (angliškai – proof of address). Kaip jis gaunamas? Dažnai tiesiog pasikeičiamas lietuviškas vairuotojo pažymėjimas į britišką. Na, o ten adresas ir nurodomas. Išvis neturint teisės vairuoti transporto priemonės, galimas variantas – paraiška vadinamajam provisional vairuotojo pažymėjimui (t.y. besimokančiojo).

Kitas punktas, pakliūvantis tarp pirmųjų žingsnių vykstant į UK, yra banko sąskaitos atidarymas. Jos reikalingumas savaime aiškus – čia darbdavys perves atlyginimą. Be to, esant norui, kortele atsiskaitoma už prekes. Tiesa, jei Didžiojoje Britanijoje gyvenate mažiau nei pusmetį (jei skaitote šį straipsnį, vadinasi, taip ir yra), banke tikriausiai bus pasiūlyta Cash Card. Naudodamiesi šia kortele galėsite pasiimti pinigus iš bankomato, bet atsiskaityti ja parduotuvėse nepavyks.

Susidarius šiokį tokį pavidalą, kyla klausimas, kokių dokumentų reikia, kad būtų galima atidaryti britišką banko sąskaitą. Jų yra du. Tai gyvenamosios vietos patvirtinimas (apie kurį jau užsiminta) bei asmens tapatybę nurodantis dokumentas. Pastarojo funkciją atlieka pasas arba britiškas vairuotojo pažymėjimas.

Trečias, bet svarbumu nenusileidžiantis aspektas yra National Insurance numerio gavimas. Kuo šis numeris ypatingas? Jį gaudami tampate socialinio draudimo mokesčio mokėtoja(-u). Vadinasi, prireikus jums suteikiama pašalpa, nemokamos medicinos paslaugos. Už patį numerį mokėti nereikia, o jis užsakomas telefonu. Tuomet jums atsiunčia dokumentą, kurį turite užpildyti. Vėliau galimi du variantai. Pirmasis – ateis laiškas, kuriame ir bus pateiktas aktualusis National Insurance numeris. Antrasis – būsite pakviesti pasikalbėti ir turėsite atsakyti į tokius klausimus kaip atvykimo į Didžiąją Britaniją tikslas. Vieni asmenys kviečiami, kiti ne. O kas tai nulemia, nėra aišku.

Tarp pirmųjų žingsnių ateitį siejant su UK yra minėtina darbo paieška. XXI-ojo amžiaus antrasis dešimtmetis jau įpusėjo, o viena skiriamųjų jo ypatybių – gausus interneto naudojimas. Tai reiškia, kad virtualioje erdvėje galite ieškoti darbo. Visgi yra ir kitų variantų. Tai laikraščiai arba agentūros. Jeigu jau legaliai gyvenate Didžiojoje Britanijoje, galite kreiptis ir į darbo biržą. Na, o nestokojant entuziazmo pravartu tiesiog eiti į įstaigas ir pakalbėti dėl naujų pareigų.

Tai pirmieji žingsniai susiruošus emigruoti į Didžiąją Britaniją. Viską blaiviai apgalvojus ir atsakingai laikantis veiksmų plano, susirandama gyvenamoji vieta, atsidaroma banko sąskaita, tampama socialinio draudimo mokesčio mokėtoju ir ieškoma darbo. Na, o pastarasis čia vykti ir skatina. Kai kiti punktai žinomi ir nereikalauja pernelyg daug jėgų, galima susikoncentruoti į darbinę veiklą ir siekti oraus atlyginimo.

Kadangi pastebime aukštą susidomėjimo lygį, kaip pigiau žiūrėti pilną Sky paketą (Sky UK Full package), Jums apie tai papasakosime ir pateiksime trumpą instrukciją.

Klausiate, kiek pigiau? Skirtumas ryškus. J Full Sky Package kainuoja 60 £ vienam mėnesiui, o su card sharing šią paslaugą galima rasti vieneriems metams už 80 £. Taigi, už trečdaliu didesnę sumą naudojamasi 12 kartų ilgesnį laikotarpį.

Ko mums reikės?

1.Sky uk dish arba Free View .       Svarbu kad matytumėte bent Free View channels.!!!

1. Reikės surasti asmenį, kuris užsiima cardsharing servers. Tai atlikti nesunku. Tiesiog „Google“ paieškoje įvesite sky uk cardsharing servers. Tuomet galima rinktis iš daugybės pateiktų rezultatų.

Daugelis signalo tiekėjų suteikia galimybę išbandyti liniją 24 valandas už simbolinę kainą – 1 £. Pasiūlymu pravartu pasinaudoti, kadangi tai puiki proga išbandyti ir įsitikinti, ar linija nestringa.