Kas bus po brexit?

ES Piliečių teisės JK po BREXIT

2017 m. gruodį ES ir JK derybose dėl JK išstojimo iš ES buvo pasiektas susitarimas dėl ES piliečių ir jų šeimos narių teisių apsaugos (atitinkamos nuostatos įtrauktos į Išstojimo sutarties projektą). JK narystė ES pasibaigė 2020 m. sausio 31 d.

• ES piliečiai, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) nuolat ir teisėtai gyveno JK 5 metus, galės kreiptis dėl neterminuoto leidimo pasilikti, įgydami JK nuolatinio gyventojo statusą („settled status“);
• ES piliečiai, kurie atvyks į JK iki 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau nebus teisėtai pragyvenę 5 metų, galės pateikti prašymą dėl  laikino leidimo gyventi („pre-settled status“) ir pasilikti JK tol, kol pasieks 5 metų ribą; tuomet jie galės pateikti prašymą dėl nuolatinio gyventojo statuso;
• Šeimos nariai, kurie iki 2020 m. gruodžio 31 d. gyvens arba prisijungs prie ES piliečių JK, taip pat galės pateikti prašymą nuolatinio gyventojo statusui gauti, paprastai po 5 metų gyvenimo JK;
• Artimiausi šeimos nariai (sutuoktiniai, partneriai, išlaikomi vaikai ir anūkai, išlaikomi tėvai ir seneliai) galės prisijungti prie ES piliečių ir po JK išstojimo, jeigu jų santykiai egzistavo 2020 m. gruodžio 31 d.;
• Prašymą dėl JK nuolatinio gyventojo statuso („settled status“) suteikimo bus galima pateikti internetu;
• Numatomas malonės periodas („grace period“) – tai laikotarpis, skirtas pateikti dokumentus JK nuolatinio gyventojo statusui („settled status“) įgyti, – 6 mėn. po pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) asmenims, kurie tuo metu gyvena JK, ir 3 mėn. tiems, kurie prisijungs vėliau kaip šeimos nariai;
• Jei paraiška bus atmesta, ES piliečiai turės galimybę teikti paraišką dar kartą. Tai, kad paraiška atmesta, neturės pasekmių jų galimybėms likti JK iki malonės periodo („grace period“)  pabaigos;
• Svarbu: tie ES piliečiai, kurie jau turi neterminuotą leidimą gyventi JK, turės jį pasikeisti į naują JK nuolatinio gyventojo statusą („settled status“) patvirtinantį dokumentą. Šis pakeitimas bus atliekamas nemokamai, prašymą reikės pateikti internetu;
• ES piliečiai, turintys nuolatinio gyventojo statusą arba laikiną leidimą gyventi, galės ir toliau naudotis ES teise garantuojamomis ES piliečių teisėmis (pavyzdžiui, JK teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, pensijomis, socialinėmis pašalpomis ir kt.)

Darbas Lietuvoje

Esu Lietuvos pilietis, po „Brexito“ planuoju grįžti į Lietuvą. Kur galėčiau rasti informacijos apie laisvas darbo vietas?

• Ieškodami darbo, galite kreiptis į Užimtumo tarnybą. Informaciją apie laisvas darbo vietas galima rasti Užimtumo tarnybos svetainėje www.uzt.lt. Užimtumo tarnyba padeda ieškantiems darbo žmonėms įsidarbinti, ieško darbdaviams reikalingų kvalifikuotų darbuotojų, įtraukia Užimtumo tarnyboje registruotus asmenis į gyventojų užimtumo programas. Išsamesnė informacija pateikta https://uzt.lt//patarimai-griztantiems/.
• Kiti darbo paieškos portalai: www.cvonline.lt , www.cv.lt  www.cvmarket.lt  www.cvbankas.lt.

Esu JK pilietis, gyvenantis ir dirbantis Lietuvoje. Ar turiu ir toliau čia dirbti, kad išsaugočiau savo teises?

• Šiuo metu iki 2020 m. pabaigos yra nustatytas pereinamasis laikotarpis („Transition period“), kurio metu toliau bus taikomi ES teisės aktai, reglamentuojantys laisvą darbuotojų judėjimą.

 Esu JK pilietis. Gyvenu ir dirbu Lietuvoje kaip Lietuvos piliečio šeimos narys. Ar aš galiu likti gyventi ir dirbti Lietuvoje po „Brexito“?

• Taip, galite. Lietuvos piliečio šeimos nariai, turintys JK pilietybę, po „Brexito“ galės likti gyventi ir dirbti Lietuvoje. Iš Lietuvos piliečio šeimos narių, kurie gyvena Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu, nereikalaujama turėti leidimą dirbti.
• Šiuo metu iki 2020 m. pabaigos yra nustatytas pereinamasis laikotarpis („Transition period“), kuriuo toliau bus taikomi ES teisės aktai, reglamentuojantys laisvą darbuotojų judėjimą. Todėl galėsite likti gyventi ir dirbti Lietuvoje tokiomis pat sąlygomis, kaip ir iki „Brexito“.

Aukštos kvalifikacijos specialistams

Informaciją apie Lietuvoje įsikūrusias tarptautines įmones bei darbo pasiūlymus galima rasti www.workinlithuania.lt.

Programa „Work in Lithuania“ yra tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros VšĮ „Investuok Lietuvoje“ iniciatyva, kurios tikslas – skatinti užsienyje gyvenančius specialistus karjeros siekti Lietuvoje ir inicijuoti pokyčius, leisiančius Lietuvai sėkmingai konkuruoti dėl talentų globaliu mastu. Programoje dalyvauja daugiau nei 100 tarptautinių bendrovių, kurios portale viešina aukštos kvalifikacijos darbo skelbimus, o organizuodamos darbo pokalbius ar įdarbinimo procesą atsižvelgia, jog kandidatai šiuo metu gyvena užsienyje.

Verslo kūrimas Lietuvoje

Lietuvoje kaip niekada ekonominė aplinka yra palanki verslui kurtis ir plėstis – naujų įmonių skaičius šalyje kasmet auga, tad darbo vietą galima susikurti ir pačiam. Planuojant kurti verslą gali kilti aibė klausimų, pradedant, kokią verslo formą pasirinkti, baigiant papildomais finansavimo šaltiniais.

• Verslo forma. Lietuvoje savarankišką veiklą galima vykdyti pagal individualią veiklą arba steigiant juridinę formą. Svarbiausias kriterijus besikuriantiems verslininkams išlieka sumokami mokesčiai. Lietuvoje visas verslo formas galima įsteigti ir elektroniniu būdu. Daugiau informacijos apie verslo formas ir verslo steigimo procedūras galima rasti VšĮ „Versli Lietuva“ tinklalapyje.
• Finansavimo šaltiniai. Retu atveju verslo finansavimui pakanka nuosavų asmeninių lėšų, tačiau pradedantiems verslą finansinę pagalbos ranką Lietuvoje tiesia daugybė institucijų – nuo „Invegos“, galinčios suteikti lengvatines paskolas pagal Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis finansuojamas priemones, Užimtumo tarnybos, Žemės ūkio ministerijos iki savivaldybių paramos ir rizikos, privataus kapitalo fondų.
• Bendradarbystės erdvės. Lietuvos didžiuosiuose miestuose veikia virš 30 bendradarbystės erdvių, o VšĮ „Versli Lietuva“ jau nuo 2016 m. steigia bendradarbystės centrus „Spiečius“ mažesniuose miestuose – Alytuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Tauragėje, Klaipėdoje, Kėdainiuose ir Marijampolėje. Šiuose centruose verslininkams nemokamai suteikiamos kompiuterizuotos darbo vietos su įranga, teikiamos konsultacijos, organizuojami verslo ugdymo mokymai ir kiti renginiai.
• Konsultacijos ir atmintinės. VšĮ „Versli Lietuva“ konsultantai regionuose teikia nemokamas konsultacijas įmonių steigimo ir kitais verslo pradžios klausimais. Konsultacijų spektras platus – nuo juridinės formos pasirinkimo iki buhalterinės apskaitos ar komercinio pasiūlymo parengimo. Be to, VšĮ „Verslios Lietuvos“ tinklalapyje galima rasti naudingų pradedančiam verslininkui elektroninių atmintinių apie šalyje galiojančius reikalavimus skirtingoms verslo sritims, pvz., restorano ar kavinės steigimui, kosmetikos gamybai, krovinių vežimui, maisto produktų gamybai, apgyvendinimo paslaugų teikimui ir t.t.

Socialinės garantijos

Pensijos

Kas nutiks su mano Jungtinėje Karalystėje (JK) gaunama senatvės pensija, jei po JK išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) – „Brexito“ – grįšiu gyventi į Lietuvą?

• Šiuo metu iki 2020 m. pabaigos yra nustatytas pereinamasis laikotarpis („Transition period“), kuriuo socialinės apsaugos srityje toliau bus taikomi ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, t. y. Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 (toliau – koordinavimo reglamentai). Vienas iš svarbiausių šių reglamentų principų yra socialinės apsaugos išmokų eksportas. Taigi jei asmuo JK iki „Brexito“ gaudavo senatvės pensiją ir po „Brexito“ grįžta gyventi į Lietuvą, JK paskirta pensija ir toliau jam bus mokama. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, bus inicijuojamos derybos dėl tarptautinės sutarties su JK socialinės apsaugos srityje sudarymo, kurioje bus nustatyti nauji reikalavimai dėl išmokų mokėjimo.
  

Ar, skiriant pensiją Lietuvoje, bus atsižvelgta į stažą, įgytą dirbant JK prieš „Brexitą“ ir po jo?

• Šiuo metu iki 2020 m. pabaigos yra nustatytas pereinamasis laikotarpis („Transition period“), kuriuo socialinės apsaugos srityje toliau bus taikomi koordinavimo reglamentai. Pereinamuoju laikotarpiu pensijos bus skiriamos vadovaujantis koordinavimo reglamentų nuostatomis, t. y. nustatant teisę į pensiją bus sumuojamas ES valstybėse narėse ir JK įgytas stažas, tačiau kiekviena valstybė mokės pensiją tik pagal joje įgytą stažą.
• Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad po „Brexito“ JK nebus taikomos koordinavimo reglamentuose nustatytos procedūros dėl stažo patvirtinimo ir keitimosi informacija, todėl patartina asmenims, kurie po „Brexito“ planuoja iš JK grįžti į Lietuvą, prieš išvažiuojant iš JK, kreiptis dėl dokumentų, patvirtinančių jų stažą, įgytą JK.
• Klausimas dėl stažo, įgyto JK po „Brexito“, įskaitymo, skiriant pensijas Lietuvoje, bus sprendžiamas inicijuojant derybas dėl tarptautinės sutarties su JK socialinės apsaugos srityje sudarymo.

Kas nutiks su mano Lietuvoje gaunama senatvės pensija, jei po „Brexito“ grįšiu gyventi į JK?

• Vadovaujantis ES sutarties nuostatomis, iki 2020 m. pabaigos nustatytas pereinamasis laikotarpis („Transition period“), kuriuo socialinės apsaugos srityje toliau bus taikomi koordinavimo reglamentai. Pensijos gavėjui persikėlus gyventi į JK, jam bus ir toliau mokama Lietuvoje paskirta pensija.

Esu JK pilietis, gyvenantis Lietuvoje ir darbo stažą įgijęs Lietuvoje. Ar po „Brexito“ galėsiu pretenduoti į lietuvišką pensiją?

• Lietuvoje senatvės pensiją gali gauti asmenys, atitinkantys nustatytus amžiaus ir socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus:

1. yra sulaukę nustatyto senatvės pensijos amžiaus;
2. turi minimalų socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai gauti (minimalus stažas senatvės pensijai gauti – 15 metų).

• Taigi skiriant socialinio draudimo senatvės pensiją, į pilietybę neatsižvelgiama.
• Nustatant teisę į pensiją, bus atsižvelgta į kitose ES valstybėse narėse, taip pat ir JK iki „Brexito“, įgytą stažą. Vadovaujantis ES sutarties nuostatomis, iki 2020 m. pabaigos nustatytas pereinamasis laikotarpis („Transition period“), kuriuo socialinės apsaugos srityje toliau bus taikomi koordinavimo reglamentai. Todėl, nustatant teisę į pensiją, bus sumuojamas ES valstybėse narėse ir JK įgytas stažas, tačiau kiekviena valstybė mokės pensiją tik pagal joje įgytą stažą.

Esu Lietuvos pilietis. Daugiau nei 10 metų dirbau JK, dabar esu pensijoje ir gyvenu Lietuvoje. Ar mano JK valstybinė pensija po „Brexito“ nebus indeksuojama?

• Vadovaujantis ES sutarties nuostatomis, iki 2020 m. pabaigos nustatytas pereinamasis laikotarpis („Transition period“), kuriuo socialinės apsaugos srityje toliau bus taikomi koordinavimo reglamentai. Koordinavimo reglamentuose nustatyta, kad jei pensijos gavėjas gyvena kitoje valstybėje narėje, jam paskirta pensija negali būti mažinama, taigi JK paskirta pensija bus indeksuojama tokia pat tvarka, kaip ir JK gyventojams.
• Dėl išmokų mokėjimo, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, bus inicijuojamos derybos dėl tarptautinės sutarties su JK socialinės apsaugos srityje sudarymo.

Pašalpos, vaiko pinigai ir kitos išmokos

 Ar Lietuvos socialinės išmokos, kurių mokėjimas susijęs su gyvenamąja vieta, bus ir toliau mokamos JK po „Brexito“?

• Vadovaujantis ES sutarties nuostatomis, iki 2020 m. pabaigos nustatytas pereinamasis laikotarpis („Transition period“), kuriuo socialinės apsaugos srityje toliau bus taikomi koordinavimo reglamentai. Vienas iš svarbiausių koordinavimo reglamentų principų yra socialinės apsaugos išmokų eksportas. Taigi jei asmuo iki JK išstojimo iš ES, gyvendamas JK, gaudavo socialinę išmoką iš Lietuvos (pvz., tikslinę kompensaciją), ji bus mokama ir po „Brexito“.

  Ar, grįžęs (-usi) iš JK į Lietuvą, turiu teisę gauti kokias nors išmokas, kol rasiu darbą?

• Dėl socialinės paramos skyrimo galima kreiptis į savivaldybės administracijos pagal gyvenamąją vietą socialinės paramos skyrių. Daugiau informacijos apie socialinę paramą Lietuvoje – https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/socialine-parama-seimoms-ir-vaikams.
• Asmenys, kurie yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) ir kuriems suteiktas bedarbio statusas, gali gauti nedarbo draudimo išmoką. Daugiau informacijos apie teisės į nedarbo draudimo išmoką nustatymą ir nedarbo draudimo išmokos mokėjimą – https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialinis-draudimas/socialinio-draudimo-ismokos/nedarbo-socialinis-draudimas.
• Nustatant teisę į nedarbo draudimo išmoką, bus sumuojamas ir JK iki „Brexito“ įgytas nedarbo draudimo stažas. Nedarbo draudimo stažas bus sumuojamas, vadovaujantis koordinavimo reglamentais, kaip numatyta Išstojimo sutartyje nustatytu pereinamuoju laikotarpiu.
• Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad, vadovaujantis koordinavimo reglamentais, skiriant nedarbo draudimo išmoką, kitoje valstybėje narėje įgytas stažas sumuojamas tik tada, jei paskutinis draudimo laikotarpis buvo Lietuvoje. Pavyzdžiui, asmuo 5 metus dirbo JK, vėliau grįžo į Lietuvą, įsidarbino, tačiau po 1 mėnesio neteko darbo ir kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Šiuo atveju nustatant jo teisę į nedarbo draudimo išmoką, bus atsižvelgta į Lietuvoje ir JK jo įgytą stažą. 
• Koordinavimo reglamentuose taip pat nustatyta išimtis iš minėtos taisyklės. Ši išimtis taikoma asmenims, kurie, prieš tapdami bedarbiais, trumpą laiką dirbo kitoje ES valstybėje ir išsaugojo savo gyvenamąją vietą, glaudų ryšį su Lietuva. Pavyzdžiui, asmuo dirbo ir gyveno Lietuvoje, vėliau 5 mėnesiams įsidarbino JK ir, pasibaigus darbo sutarčiai, grįžo į Lietuvą ir kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Šiuo atveju nustatant jo teisę į nedarbo draudimo išmoką, bus atsižvelgta į JK ir Lietuvoje įgytą stažą, nesvarbu, kad paskutinis draudimo laikotarpis buvo JK.     

 Ar bus atsižvelgta į stažą, įgytą JK iki „Brexito“, skiriant ligos ar motinystės socialinio draudimo išmokas Lietuvoje?

• Taip, skiriant ligos ar motinystės socialinio draudimo išmokas Lietuvoje, bus atsižvelgta į stažą, įgytą JK iki „Brexito“. Nedarbo draudimo stažas bus sumuojamas vadovaujantis koordinavimo reglamentais, kaip numatyta Išstojimo sutartyje nustatytu pereinamuoju laikotarpiu (iki 2020 m. pabaigos).

 Kokios paramos gali tikėtis šeima, apsisprendusi grįžti į Lietuvą po „Brexito“?

• Kiekvienos šeimos situacija yra individuali. Dėl socialinės paramos skyrimo galima kreiptis į savivaldybės administracijos pagal gyvenamąją vietą socialinės paramos skyrių. Daugiau informacijos apie socialinę paramą Lietuvoje – https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/socialine-parama-seimoms-ir-vaikams.

 Ar galima po „Brexito“ gauti bedarbio pašalpą JK, o darbo ieškotis Lietuvoje?

• Vadovaujantis ES sutarties nuostatomis, iki 2020 m. pabaigos nustatytas pereinamasis laikotarpis („Transition period“), kuriuo socialinės apsaugos srityje toliau bus taikomi koordinavimo reglamentai. Koordinavimo reglamentuose numatyta galimybė bedarbiui, kuris vienoje valstybėje narėje gauna nedarbo išmoką, vykti ieškoti darbo į kitą valstybę narę ir toliau gauti paskirtą nedarbo išmoką.
• Koordinavimo reglamentuose nustatytos papildomos sąlygos dėl nedarbo išmokos mokėjimo į kitą valstybę narę atvykusiems bedarbiams. Bedarbis turi būti registruotas JK užimtumo tarnyboje bent 4 savaites iki išvykimo į Lietuvą ir gauti JK nedarbo išmoką. Prieš išvykdamas jis turi kreiptis dėl PD U2 dokumento išdavimo JK. Gavęs PD U2 dokumentą ir atvykęs į Lietuvą, jis per 7 dienas turi įsiregistruoti Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo departamento skyriuje pagal gyvenamąją vietą ir pateikti JK gautą PD U2 dokumentą. Bedarbiui bus mokama tokio dydžio nedarbo išmoka, kokią paskyrė PD U2 dokumentą išdavusi įstaiga, ji bus mokama ne ilgiau kaip iki datos, nurodytos dokumente.

 Ar man priklauso motinystės išmoka, jei paskutinė darbovietė buvo JK, o vaikas yra Lietuvos pilietis?

• Lietuvoje motinystės išmokos skyrimas nepriklauso nuo vaiko pilietybės. Teisę gauti motinystės išmoką už nėštumo ir gimdymo laikotarpį turi asmuo, kuris:

1. yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu;
2. įstatymų nustatyta tvarka yra išleistas nėštumo ir gimdymo atostogų, išskyrus atvejus, kai apdraustas asmuo prilyginamas asmeniui, išleistam nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat atvejus, numatytus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje;
3. iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą. Jei Lietuvoje turimo socialinio draudimo stažo nepakaks teisei į motinystės išmoką įgyti, bus atsižvelgta į JK iki „Brexito“ įgytą stažą.

• Motinystės išmokos skyrimo pagrindas – nustatyta tvarka išduotas elektroninis nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas.
• Motinystės socialinio draudimo stažas bus sumuojamas vadovaujantis koordinavimo reglamentais, kaip numatyta Išstojimo sutartyje nustatytu pereinamuoju laikotarpiu (iki 2020 m. pabaigos).

  Jei ateityje nuspręsiu išvykti iš JK, ar galėsiu Lietuvoje gauti socialines išmokas, kurias gaunu JK?

• Vadovaujantis ES sutarties nuostatomis, iki 2020 m. pabaigos nustatytas pereinamasis laikotarpis („Transition period“), kuriuo socialinės apsaugos srityje toliau bus taikomi koordinavimo reglamentai. ES lygiu koordinuojamos visos svarbiausios socialinės apsaugos sritys, taigi ir visų socialinės apsaugos išmokų – ligos ir motinystės išmokų, netekto darbingumo išmokų, senatvės pensijų, maitintojo netekimo (našlių / našlaičių) pensijų, išmokų dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo išmokų ir išmokų vaikams – skyrimas bei mokėjimas. Jei Jūsų gaunama išmoka patenka į koordinavimo reglamentų taikymo sritį, persikėlus gyventi į Lietuvą, paskirta išmoka ir toliau bus mokama.
• Dėl išmokų mokėjimo, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, bus inicijuojamos derybos dėl tarptautinės sutarties su JK socialinės apsaugos srityje sudarymo.

 Ar iki „Brexito“ Lietuvoje paskirtos socialinio draudimo išmokos bus eksportuojamos į JK?

• Taip, iki „Brexito“ Lietuvoje paskirtos socialinio draudimo išmokos bus mokamos ir po „Brexito“ iki teisės į tas išmokas pabaigos.

Sveikatos apsauga

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Tarptautinių reikalų skyriaus vedėjos Linos Noreikienės teigimu, patvirtinus susitarimą dėl išstojimo – pokyčių sveikatos paslaugų kompensavime nebus. Pereinamuoju laikotarpiu (iki 2020 m. pabaigos) JK taikys socialinės apsaugos sistemas koordinuojančių reglamentų nuostatas – tai galioja ir dabar.

„Pagal šias nuostatas, Lietuvos piliečiai JK ir britai Lietuvoje turės teisę į būtinąją pagalbą. Ji, kaip ir iki šiol, galės būti suteikta Europos sveikatos draudimo kortelę turintiems žmonėms. Taip pat į JK persikėlę gyventi Lietuvos apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu, pavyzdžiui, pensininkai,  turės teisę į sveikatos priežiūrą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir britai. Tuo tarpu į Lietuvą persikėlę gyventi JK apdraustieji turės teisę į kompensuojamą sveikatos priežiūrą Lietuvoje“, – sako L. Noreikienė.

Ką žinoti JK gyvenantiems lietuviams?

• JK dirbantys ir socialinio draudimo įmokas ten mokantys lietuviai po „Brexit“ išsaugos savo garantijas į sveikatos paslaugas. Tačiau jie nebegalės naudotis JK kompetentingos įstaigos išduota Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK). Tad atvykdami į Lietuvą, jie turės pasirūpinti privačiu sveikatos draudimu.

Ką žinoti JK studijuojantiems studentams iš Lietuvos?

• Pereinamuoju laikotarpiu JK aukštosiose mokyklose studijuojantys studentai Lietuvoje yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Tai galioja tik tiems, kurie studijas pradėjo iki „Brexit“. Jų draudimas privalomuoju sveikatos draudimu galioja iki 2023 metų rugpjūčio 31 d. Įstoję 2020 metais po „Brexit“ šios garantijos negautų.

Ką žinoti iš JK planuojantiems grįžti į Lietuvą?

• Iš JK į Lietuvą gyventi grįžę Lietuvos piliečiai turės deklaruoti gyvenamąją vietą, vėl tapti nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ir dalyvauti privalomojo sveikatos draudimo sistemoje. Tai reiškia, kad jie privalės mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas arba, jei priklausys įstatymu nustatytai socialiai pažeidžiamų asmenų grupei, jie bus draudžiami valstybės lėšomis.

Ką žinoti Lietuvoje gyvenantiems britams?

• Britams, kurie gyvena Lietuvoje su ES piliečių pažymomis ir jau yra įgiję teisę į Lietuvos privalomąjį sveikatos draudimą, bus sudarytos galimybės toliau dalyvauti privalomojo sveikatos draudimo sistemoje. Siekiama, kad jie neliktų be socialinės apsaugos. Tai reiškia, kad jei britas dirba ir socialinio draudimo įmokas moka Lietuvoje, jo teisė į sveikatos priežiūrą nesikeis. Jis ir toliau bus apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje ir naudosis visomis jo teikiamomis garantijomis.

Vairuotojų pažymėjimų keitimas po BREXIT

2020 m. sausio 31 d. Jungtinė Karalystė (JK) išstojo iš Europos Sąjungos (ES), tačiau iki gruodžio 31 d. yra numatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį JK išduoti vairuotojo pažymėjimai „Regitroje“ bus keičiami tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir iki šiol. Praėjus pereinamajam laikotarpiui, nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuva JK išduotus vairuotojo pažymėjimus keis žemiau nurodytomis sąlygomis. Pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis bus keičiami vairuotojo pažymėjimai, yra teisės vairuoti įgijimo data.

Jei teisę vairuoti JK įgijote iki 2020 m. gruodžio 31 d. – egzaminų laikyti nereikės

Jei teisę vairuoti Jungtinėje Karalystėje įgijote iki 2020 m. gruodžio 31 d., tuomet grįžus gyventi į Lietuvą pasikeisti jį galėsite tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir iki šiol (kai JK dar buvo ES narė). Todėl keičiant vairuotojo pažymėjimą, vairavimo egzaminų iš naujo laikyti nereikės.

Tam, kad galėtumėte pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, Jums reikės:

• būti nuolatiniu Lietuvos gyventoju. Kitaip tariant, Lietuvoje gyventi bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais. Arba pagrįsti ryšius su Lietuva. Pavyzdžiui: pateikti darbo sutartį ar kt.;
• taip pat pasitikrinti sveikatą ir gauti medicininę pažymą.

Tuomet Jums reikės atvykti į „Regitros“ padalinį ir pateikti šiuos dokumentus:

• asmens tapatybės dokumentą;
• galiojančią medicininę pažymą, jei nebuvo išduota elektroninė;
• JK išduotą vairuotojo pažymėjimą.

PASTABA. Jei teisę vairuoti įgijote Lietuvoje, tačiau vairuotojo pažymėjimą pasikeitėte JK (prieš arba po „Brexit“), jis taip pat bus keičiamas įprasta, t. y., anksčiau aprašyta, tvarka.

Jei teisę vairuoti JK įgijote po 2020 m. gruodžio 31 d. – vairuotojo pažymėjimas bus keičiamas kaip išduotas trečiojoje šalyje

Jei teisę vairuoti Jungtinėje Karalystėje įgijote po 2020 m. gruodžio 31 d., tuomet grįžus gyventi į Lietuvą pasikeisti jį galėsite tik išlaikę teorijos ir praktikos egzaminus (vairavimo mokyklos mokymų baigti nereikia).

Tam, kad galėtumėte laikyti egzaminus, Jums reikės:

• būti nuolatiniu Lietuvos gyventoju. Kitaip tariant, Lietuvoje gyventi bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais. Arba pagrįsti ryšius su Lietuva. Pavyzdžiui, pateikti darbo sutartį ar kt.;
• baigti mokymą pagal privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą ir pateikti sveikatos žinių atestavimo (pirmosios pagalbos) pažymėjimą;
• pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicininę pažymą (jei nebuvo išduota elektroninė);
• pateikti JK išduotą vairuotojo pažymėjimą su vertimu į lietuvių kalbą.

Išlaikius vairavimo egzaminus, galėsite pasikeisti vairuotojo pažymėjimą. Atvykus į „Regitrą“ Jums reikės pateikti:

• asmens tapatybės dokumentą;
• galiojančią medicininę pažymą (jei nebuvo išduota elektroninė);
• JK išduotą vairuotojo pažymėjimą su vertimu į lietuvių kalbą.

Šaltinis: Regitra

Tarnybos Lietuvos kariuomenėje galimybės iš Jungtinės Karalystės grįžtantiems Lietuvos Respublikos piliečiams

Šiandienos Lietuvos kariuomenė – tai motyvuota kariuomenė, pasirengusi ginti šalį, sėkmingai dalyvaujanti tarptautinėse operacijose ir padedanti Lietuvos žmonėms ypatingų nelaimių atvejais. Kariuomenėje svarbiausia – žmogus. Kariams, tarnaujantiems Lietuvos kariuomenėje, sudarytos geros tarnybos ir gyvenimo sąlygos, daug dėmesio skiriama jų sveikatai ir medicininei priežiūrai. Jiems suteikiama galimybė tobulėti, išmokti naujų dalykų, įgyti pozityvios, naudingos patirties.

Entuziazmas, patriotizmas, atsidavimas, noras pažinti, mokytis ir tobulėti – esminės savybės, kurias turi turėti būsimasis karys. Jeigu jūs nebijote naujų iššūkių, norite įgyti naujų įgūdžių, ir esate pasiryžęs sunkiai dirbti vardan bendro tikslo – jūs esate laukiamas Lietuvos kariuomenėje.

Šioje skiltyje rasite  informacijos apie tarnybos Lietuvos kariuomenėje būdus, atrankos sąlygas, galimas tarnybos vietas, specialybes, socialines garantijas, tobulėjimo ir karjeros galimybes. Taip pat galite skambinti nemokamu tel. 8 800 12340 ir užduoti jums rūpimus klausimus apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Informacijos apie karinę tarnybą taip pat rasite apsilankę interneto svetainėje www.karys.lt.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kuo artimiausiu metu reikėtų pasirūpinti JK gyvenantiems lietuviams?  

• LR piliečiams, gyvenantiems JK ir ketinantiems pasilikti po 2020 m. sausio 31 d. būtina turėti galiojantį asmens dokumentą: LR pasą arba asmens tapatybės kortelę.
• Atsižvelgiant į didelius srautus dėl pasų/Asmens Tapatybės Kortelių atnaujinimo Lietuvos ambasadoje Jungtinėje Karalystėje, informuojame, kad Lietuvoje pasą/ATK galima gauti per 1 darbo dieną.
• LR piliečiams po 2020 m. sausio 31 d. planuojantiems likti gyventi, dirbti, studijuoti JK, patariama sekti JK vyriausybės skelbiamą informaciją apie naują registracijos sistemą ES piliečiams JK EU Settlement Scheme.

Ar reikės atlikti kokius nors formalumus tam, kad likti gyventi, dirbti JK?

• Taip, ES piliečiai, gyvenantys JK, galės įgyti leidimą likti gyventi JK įgyjant „settled status“ arba „pre-settled status“. Tą padaryti bus galima kreipiantis į atsakingas JK institucijas.

Po Brexit svarstau sugrįžti gyventi į Lietuvą, kaip sužinoti visą su grįžimu susijusią aktualią informaciją?

• Džiugu, kad renkiesi Lietuvą. Migracijos informacijos centras „Renkuosi Lietuvą“ yra įsteigęs nemokamą telefono liniją JK gyvenantiems lietuviams, kur „vieno langelio“ principu teikiamos konsultacijos visais su gyvenimu Lietuvoje ar grįžimu į ją klausimais. Skambinkite nemokamu tel. +448000318521.

Ar nuo 2020 m. sausio 31 d. neatsiras vizos ES piliečių kelionėms į JK?

• Neatsiras. Tai bus užtikrinta ES lygmens teisės aktu – ES neįves vizų JK piliečiams trumpalaikėms kelionėms (iki 90 dienų per pusmetį). Šiuo metu ES 27 derasi dėl atitinkamo reglamento nuostatų.
• 2018 11 13 Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Vizų reglamento Nr. 539/2001 pakeitimo, kuriuo siūloma įtraukti JK į trečiųjų valstybių, kurių piliečiams, kertantiems išorines ES sienas, netaikomas reikalavimas turėti vizas, sąrašus nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos, t.y. JK piliečiams nustatomas bevizis režimas su ES, su sąlyga, kad JK taip pat taikys bevizį režimą visų ES valstybių narių ir Šengeno valstybių piliečių atžvilgiu. 

Ar JK bus pripažįstami Lietuvoje išduoti vairuotojo pažymėjimai?

• Taip, tikimasi, kad turėtų būti pripažįstami. Lietuvoje išduodamuose nacionaliniuose vairuotojo pažymėjimuose naudojamos tarptautinės A, B, C, D ir E vairavimo kategorijos, tai atitinka Ženevos konvencijos dėl kelių eismo (1949 m.) ir Vienos konvencijos dėl kelių eismo (1968 m.) konvencijų reikalavimus. Lietuva ir JK abi yra prisijungusios prie šių konvencijų, jas ratifikavusios. Todėl JK turėtų be kliūčių pripažinti LT išduodamus vairuotojo pažymėjimus.
• Tikimasi,  kad iki šių metų pabaigos JK nebus reikalaujama, kad vairuotojai kartu su lietuvišku nacionaliniu vairuotojo pažymėjimu (kuris yra ES pavyzdžio) pateiktų ir tarptautinį vairuotojo pažymėjimą.
• Pagal VRM ir Regitros informaciją, nuo 2020 m. sausio 2 d. Regitroje galima užsisakyti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą. Tarptautinis vairuotojo pažymėjimas – tai nacionalinio pažymėjimo vertimas į oficialias JT Europos Ekonomikos Komisijos (EKK) kalbas.

Saltinis https://www.renkuosilietuva.lt/