Numatomas skaitymo laikas: 4 minutės

Pirmieji žingsniai grįžus į Lietuvą

0
5580

Grįžimas į Lietuvą – malonus ir jaudinantis, tačiau svarbu sutvarkyti tam tikrus formalumus. Pagrindiniais laikomi 4 dalykai, tačiau priklausomai nuo kiekvienos situacijos gali kilti skirtingų klausimų.

Pirmieji žingsniai grįžus į Lietuvą: DUK

Džiugu, kad apie norą susigrąžinti emigrantus girdime ne tik iš valdžios atstovų lūpų, bet ir iš Migracijos informacijos centro (MIC), pavadinimu „Renkuosi Lietuvą“. Apie pirmuosius žingsnius, dokumentus, gyvenamosios vietos deklaravimą ir kt. galite rasti adresu renkuosilietuva.lt. Gana platus dažniausiai užduodamų klausimų rinkinys pateikiamas čia: DUK.

Iš esmės yra 4 pagrindiniai dalykai, ką turi padaryti grįžęs asmuo:

  • deklaruoti gyvenamąją vietą;
  • užsiregistruoti darbo biržoje;
  • pasirūpinti sveikatos draudimu;
  • jei turite vaikų, juos reikia užregistruoti į mokyklą ar darželį.

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Prieš išvykimą deklaravote gyvenamąją vietą? Vadinasi, turėsite deklaruoti ir grįžimą. Deklaruojama atvykus į savivaldybę (seniūniją) arba internetu, paspaudus šią nuorodą: gyvenamosios vietos deklaravimas per Elektroninius valdžios vartus. Jei esate patalpų, kuriose norite deklaruoti gyvenamąją vietą, savininkas, tuomet procedūra paprastesnė. Jeigu savininkas yra kitas asmuo, reikia jo leidimo, kuris suteikiamas savivaldybėje (seniūnijoje) arba internetu per Elektroninius valdžios vartus.

Jei neturite kur deklaruoti gyvenamosios vietos, o užsienyje praleidote bent pusmetį, gyvenamoji vieta gali būti deklaruojama prie savivaldybės (nesvarbu, prie kurios).

Deklaruoti gyvenamąją vietą aktualu atvykus gyventi į Lietuvą ilgiau nei 183 dienų per metus.

Registracija darbo biržoje

Šis žingsnis pravartus tais atvejais, kai nesate gavę darbo pasiūlymo ir nesate tikri, kur dirbsite. Kai darbo birža patvirtina bedarbio statusą ir teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką, mokama pašalpa, kurios dydis priklauso nuo darbo stažo. Ši bedarbio pašalpa gaunama, jei per pastaruosius 3 metus yra sukaupta bent 1,5 metų socialinio draudimo stažas. Į šį stažą gali įeiti ir darbas svečioje šalyje.

Privalomasis sveikatos draudimas

Dar viena priežastis registruotis darbo biržoje – privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Niekur nedirbant ir neužsiregistravus darbo biržoje, kiekvieną mėnesį reikėtų savo lėšomis mokėti PSD įmokas, nuo 2019 m. siekiančias 38,74 Eur (ir augančias, kai keliama minimali alga).

Turint PSD, registruojamasi gydymo įstaigoje (galima rinktis nesutampančią su gyvenamąja vieta). Kadangi registruodamiesi į sveikatos priežiūros įstaigą kartu pasirenkate ir šeimos gydytoją, lankymasis bus nemokamas.

Apsidrausti PSD svarbu ne tik finansiniais sumetimais, bet ir todėl, kad iškilus problemai gautumėte nemokamą medicininę pagalbą.

Vaikų registracija į ugdymo įstaigą

Kaip vyksta priėmimas į mokymo įstaigą, priklauso nuo konkrečios savivaldybės ir nuo konkrečios mokyklos, todėl šiuo klausimu geriausiai padės Jūsų savivaldybės administracija. Net jei tai nėra mokslo metų pradžia, vaikas vis tiek gali būti priimamas į ugdymo įstaigą. Atsižvelgiant į situaciją, gali būti sudarytos sąlygos mokytis pagal individualų planą.

Kur ieškoti darbo? Populiarūs darbo paieškos portalai

Darbo paiešką gerokai palengvina šios tematikos skelbimų portalai. Vienos populiariausių darbo paieškos svetainių Lietuvoje:

  • lt (pristatomas kaip lankomiausias darbo portalas);
  • lt;
  • lt.

Žinoma, sunku nuspėti, kiek laiko truks darbo paieška ir kaip labai darbdavių dėmesį patrauks Jūsų CV, tačiau portalai sukurti taip, kad būtų kuo patogiau ir paprasčiau tiek ieškantiems darbo, tiek jį siūlantiems.

Pažįstama ir kartu nauja

Kas stebina grįžus į Lietuvą? Du labai skirtingi dalykai: niekas nepasikeitę ir… tiek daug visko pasikeitę. Malonius prisiminimus kelia vietos, kur daugybę kartų vaikščiota. Ir lygiai taip pat nustembama, kiek daug naujo, kiek teigiamų pokyčių. Tuomet dar labiau norisi čia gyventi ir kurti dabartį bei ateitį.

Dviguba pilietybė

2019 m. gegužės 12 dieną vyks referendumas dėl dvigubos pilietybės. Šiuo metu turėti ir Lietuvos, ir kitos šalies pilietybę įmanoma, bet sunkiai (apie tai žr. čia: dviguba pilietybė). Dvigubos pilietybės įstatymo pakeitimai emigravusiems tautiečiams lemtų palankesnes sąlygas ir mažiau teisinių galvosūkių.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here