Tos akys – nors ir užaldytos laiko, jos staugė. Norėjosi įlįsti į nuotrauką ir nuraminti: ne, ne, ne, viskas gerai, viskas gerai. Ša. Norėjosi ją laikyti apglėbus, kol nurims drebulys, ir pasakyti, kad viskas bus gerai.
Reičelė Solando dingo kaip į vandenį. Ji ištrūko pro užrakintas kameros duris. Praėjo nepastebėta pro kelias apsaugos užkardas.
Išėjo palikusi abi poras batų ir… paslaptingą skaičių seką ant popieriaus lapo:
„Meistras ir Margarita“ — vienas įspūdingiausių XX a. rusų literatūros kūrinių. Po autoriaus mirties pragulėjęs stalčiuje dvidešimt šešerius metus, Michailo Bulgakovo (1891-1940 m.) romanas, pagaliau išleistas, beregint paplito po pasaulį, buvo verčiamas, teatralizuojamas, ekranizuojamas.
Struktūriniu požiūriu „Meistras ir Margarita“ yra dviejų romanų derinys, kur pirmasis — pasakojimas apie klastingo Šėtono apsilankymą trisdešimtųjų metų Maskvoje, o antrasis — nežinomo literato rašomas romanas ateistinėje valstybėje neįsivaizduojama tema — apie Jėzaus Kristaus ir Poncijaus Piloto
Tai paskutinė grožinė knyga.
Mat nuo tos dienos, kai Biliūnas nušovė savo katiną, grožio grožinėj literatūroj vis mažėjo ir nūnai jau visai 
nebelikę. Vietoj grožinės išdygo euroromanas. Skirtumas čia toks: grožinėj – po vieno vienintelio šūvio į viso labo tik nusususį katiną skaitytojui nurieda ašara. Euroromane – paskerdžiamas tuzinas žmonių, o skaitytoją tik juokas ima.
Tai paskutinė tradicinė knyga.
Kitos jau bus skaitmeninės. Tad vietoj nugludintos frazės: “Gal norėtumėte, madam, su manim išgert litrą šampano?” jūs skaitysite: “01-02-03”.
Juozas Erlickas Pavadinimas
Tai paskutinė rinktinė knyga.
Pagal Archimedo dėsnį, į gyvenimą panardintas kūrėjas gyvenimo išstumia tiek, kiek sveria pats. Išstumtą gyvenimą iš knygos (Juozas Erlickas Pavadinimas)pašaliname. (Skaitytojui neįdomų skaityt apie gyvenimą. Skaitytojas pats gyvena. Ir gal daugsyk geriau nei rašytojas.) Tai, kas lieka, yra išliekančios vertybės. Užtat knygai suteikiama net 500 metų garantija. Jei skaitytojas parodys (ir įrodys!), kad kuris nors puslapis nevertas dėmesio, jis galės kreiptis į teismą. Teisėjas tą puslapį išplėš ir ton vieton pats parašys naują. Veltui.
N.B! Rinktinė pagaminta iš koncentrato. Vartoti atsargiai! Geriausia – po vieną lapelį prieš miegą. Tinka skiesti vynu.
Juozas Erlickas Pavadinimas
Knygoje kaip realybė pateikiami tikintiesiems įprastos ir jų tikimos istorijos neatitinkantys Jėzaus gyvenimo įvykiai. Tam autorius neturi jokio pagrindo (ši knyga yra ne istorinis ar teologinis veikalas, o meno kūrinys). Da Vinčio freskos, kurių smulkmenomis neva remiamasi, pačios yra nutapytos praėjus daug šimtų metų po nukryžiavimo. Žinant tai, nekeista, jog „Da Vinčio kodas“ papiktino Romos katalikų bažnyčią, tačiau tai tik dar labiau padidino knygos populiarumą.
Deepakas Chopra, Debbie Ford ir Marianne Williamson – pasaulyje pripažinti dvasiniai mokytojai – kartu dalijasi savo žiniomis apie vieną didžiausių kliūčių kelyje į laimę – apie vidinį šešėlį. Šešėlį turime kiekvienas. Tai neatsiejama mūsų dalis, ir pasirodo jis kasdien: įtūžus ant pavėlavusio draugo, supykus ant niekuo dėtų vaikų ar priekaištaujant tėvams… Užuot bėgę nuo savęs, turime susitaikyti su dualistine prigimtimi, nes šešėlyje glūdi galimybė tobulėti.
Knygoje aprašytas darbas su šešėliu yra šis tas daugiau nei psichologinis procesas ar proto žaismas. Tai patikimas problemų sprendimo būdas, gyvenimą keičianti kelionė, pranokstanti bet kokią psichologinę teoriją, nes šešėlis čia nagrinėjamas kaip dvasinė realija, su kuria kiekvienas turime susidurti, kad galėtume gyventi visavertį gyvenimą.
Žanras: Politiniai šaržai
Metai: 2003
Kalba: Lietuvių
Psl.: 353
Karin Alvtegen Dingusi(Karin Alvtegen Dingusi) romanas,apdovanotas keliomis premijomis už geriausią skandinavų kriminalinį romaną, atsidūrė ne tik Švedijos skaitomiausių knygų sąraše, bet ir tapo bestseleriu daugelyje šalių. Karinos Alvtegen knygos išverstos į 23 pasaulio kalbas. Didžiosios Britanijos kompanija SMG pagal romaną „Karin Alvtegen Dingusi “ sukūrė televizijos filmą. Kuriami filmai ir pagal kitas Karinos Alvtegen knygas. Įdomus biografinis faktas, liudijantis rašytojos pasakotojos talentą, – Karina Alvtegen yra garsiosios švedų rašytojos Astridos Lindgren dukterėčia. Romano „Karin Alvtegen Dingusi
“ herojė Sibila Forsenstriom, buvusi vienintelė turtuolių fabrikantų Forsenstriomų dukrelė, neegzistuoja. Penkiolika metų ji gyvena už visuomenės sistemos ribų, yra viena iš daugelio Stokholmo benamių. Visa jos nuosavybė telpa kuprinėje, su kuria ji niekada nesiskiria. Diena po dienos jos vienintelis rūpestis išgyventi, gauti pavalgyti ir susirasti ramią vietelę nakčiai, kur galėtų išvynioti savo miegmaišį. Taip jai pavyksta pamiršti siaubingą praeitį tėvų namuose, iš kurių kadaise pabėgo. Bet kartą atsitinka tai, ko neturi atsitikti. Vieną naktį ji atsiduria ten, kur įvyksta kraupi žmogžudystė. Daug įkalčių rodo, kad tai Sibilos darbas. Penkiolika metų ji niekam nerūpėjo, o dabar staiga tampa labiausiai Švedijoje ieškomu asmeniu. Ji ilgainiui išmoko, kaip išgyventi iki rytdienos. Bet to nebeužtenka. Jai reikia bėgti.
Karin Alvtegen Dingusi PDF
„Justinas Pilyponis Amžinas žydas Kaune” skaitytoją įsuka į tokį nuotykį: vieną gražią dieną nuo lenkų pusės Lietuvon atklysta keistas, nepaaiškinamų galių turintis, bet niekaip nekomunikuojantis ir niekad nesustoja
ntis (be perstojo einantis) pilietis – mitinis Amžinasis žydas. Atvytas į laikinąją Lietuvos sostinę – Kauną, jis katalizuoja begalinėje prašmatnybėje po prabangių balių snaudžiantį miestą. Ponams miestelėnams tai galimybė tokia neįprasta proga surengti kuo šaunesnę puotą ir pasipuikuoti prieš kitus, o laikraščių reporteriams ši sensacija – grynas pasipelnymo šaltinis. Vienas itin apsukrus reporteris – Albinas Vanagaitis – vardan sensacijos ir jos
Bernardo Guimaraes Vergė Izaura pdfVergė Izaura, gražuolės vergės ir dvaro prižiūrėtojo Migelio duktė, gyvena komandoro Almeidos dvare, globojama komandoro žmonos Gertrūdos. Ji Izaurą augino kaip savo dukterį ir išauklėjo kaip
Uodas gyvena dieną, rožė – tris. Katinas gyvena trylika metų,meilė trunka trejus metus … Iš pradžių metai aistros, tada metai švelnumo ir galų gale metai nuobodulio.
Frédéricas Beigbeder (g. 1965) – vienas žinomiausių šiuolaikinių prancūzų rašytojų, televizijos, spaudos, reklamos, naktinių klubų žvaigždė. Šis autorius garsus ir savo įžūliais, provokuojamais tekstais, ir ekscentrišku gyvenimo būdu. Lietuvių kalba 2002 m. pasirodęs jo romanas “Meilė trunka trejus metus” iškart tapo perkamiausia knyga, o knygos pavadinimas – visuomenėje tvirtai įsišaknijusia kliše. Autorius 10 metų dirbo reklamos agentūroje Young and Rubicam (pasaulio reklamos agentūrų lyderė), kuri Beigbederį atleido, išspausdinus “tiesą apie reklamos pasaulio džiungles” – romaną “99 frankai” (dabar – “14,99 €”): tai buvo proga jam dar kartą pakeisti darbą. Vėlesni romanai “Windows on the World”, “Romantiškasis egoistas”, “Gelbėkit, atsiprašau” taip pat ilgam įstrigo skaitytojų atmintyje. Tačiau knygos “Meilė trunka trejus metus” pelnyto populiarumo, šmaikštumo ir nusivylimo sąskambiui prilygti negali niekas. “Meilė yra iš anksto pralaimėta kova”, sako garsusis prancūzų dendis. Jis dėl to liūdi, krečia kvailystes, skęsta cinizmo ir aistros liūne ir tuo mėgaujasi. Saldaus pralaimėjimo istorija, pažįstama kiekvienam skaitytojui, verčia sielvartauti ir ginčytis, juoktis, susidūrus su pažįstamomis situacijomis ir… toliau tikėti amžina meile.
Mes buvom kaip bomba to betoninio laiko viduje. Mes privalėjom jį išsprogdinti, susinaikindami patys.
Tuo metu gyvenau A. V ienuolio 12–30. Pats sostinės centras, namas prieš Operos ir baleto teatrą. Mano mamos ir močiutės man skirtas kambarys buvo savotiškas klubas. Eidavo kas nors iš pažįstamų per centrą ir užsuka pas Atsuktuvą. Užeidavo ir Jurga. Dažniausiai ji mūsų klausėsi ir stebėjo. Dabar žinau, kodėl. Todėl, kad jos galvoje brendo romanas „Pragaro sodai“.
Tai prarastos kartos, sovietmečiu gimusių ir augusių maištininkų, to meto undergroundo, grupinis portretas, nutapytas sodriu rašytojos dailininkės teptuku.
„Iš tiesų, žurnalistas. Turėsiu įsijungti automatinį atsakiklį, nes žinau, kokius klausimus jis man pateiks. Žinau, kaip prasidės interviu („Pakalbėkime apie naująją jūsų knygą – kokią svarbiausią žinią norite perduoti savo skaitytojams?“). Žinau, koks bus mano atsakymas („Jei norėčiau perduoti žinią, parašyčiau vieną sakinį, o ne visą knygą“).
Numanau, kad jis teirausis mano nuomonės apie kritiką, kuri paprastai man būna labai griežta. Spėju, kad baigs pokalbį sakiniu: „Ar jau pradėjote rašyti naują knygą? Kokie artimiausi jūsų planai?“ O atsakymas bus: „Tai paslaptis“.
Interviu prasideda kaip tikėjausi.
– Pakalbėkime apie naująją jūsų knygą – kokią svarbiausią žinią norite perduoti savo skaitytojams?
– Jei norėčiau perduoti žinią, parašyčiau vieną sakinį, ne visą knygą.
– Kodėl rašote?
– Rašau, nes tai mano būdas dalytis su kitais savo emocijomis.
Tas sakinys taip pat iš automatinio atsakiklio, bet aš laiku susigriebiau:
– Šią istoriją galėčiau papasakoti kitaip.
– Papasakoti kitaip? Jūs norite pasakyti, kad nesate patenkintas savo knyga Laikas perpiešti ir laikas susiūti?
– Atvirkščiai, esu ja labai patenkintas. Tačiau man nepatiko ką tik jums duotas atsakymas. Kodėl rašau? Teisingas atsakymas būtų toks: rašau, nes noriu būti mylimas…“
Paulo Coelho „Zahiras“
„Meilė – laukinė galia. Kai stengiamės ją valdyti, ji mus sunaikina. Kai stengiamės įkalinti, paverčia vergais. Kai mėginame suprasti, supainioja mus ir sutrikdo. Ši galia žemėje yra tam, kad suteiktų mums laimės, kad priartintų mus prie Dievo ir prie mūsų artimo. Bet mylint taip, kaip dabar mylime, kiekvienai ramybės minutei tenka valanda sielvarto“.
Vienas garsiausių Ray Bradbury kūrinių (Pienių vynas) , pasižymintis ypatingu skaidrumu, lengvumu ir poetiškumu. Paveikslai, kuriami autoriaus, visam laikui išlieka skaitytojo atmintyje; išmintis, sklindanti iš teksto, priverčia įsiklausyti į žodžius, tinkančius ir jaunam, ir senam. Tai nepakartojamas autoriaus vaikystės prisiminimų ir neišsenkančios fantazijos derinys, iš tiesų padedantis įgyti arba atgauti prarastą gyvenimo džiaugsmą.
„Pienių vynas“ paprastai ir jautriai pasakojama apie vaikystę ir senatvę, laimingą gyvenimą ir mirtį. Mažame žaliame Ilinojaus valstijos Grintauno miestelyje Daglas Spoldingas gyvena dvyliktąją savo gyvenimo vasarą. Ji nepaprasta – pilna stebuklingų ir baisių įvykių, lydinčių Daglą kiekvieną vasaros dieną. Sportiniai bateliai, lengvi tarsi pūkas, su kuriais galima bėgioti greitai kaip antilopei, laimės mašina, konstruojama kaimyno, vaškinė burtininkė, pranašaujanti ateitį, paslaptinga dauba, kurioje tūno grėsmė – visa tai supinama į lengvus ir poetiškus pasakojimus apie neįtikėtiną augančio berniuko kasdienybę. Stebukladarė senelė, mokanti konservuoti gyvenimo džiaugsmą, šeimos ritualu tapęs pienių skynimas vynui, kuriame išsaugoma kiekviena Spoldingų vasara, išmintingi pokalbiai apie augimą ir brandą, vaikų žaidimai ir suaugusiųjų poelgiai – viskas formuoja Daglo Spoldingo pasaulėjautą ir paverčia šią vasarą unikalia, virsmo, vasara. Pienių vynas – gėrimas ir kartu metafora, atskleidžianti augant įgyjamos patirties saldumą ir kartumą.
Gražiausių lietuvių pasakų knyga sudaryta iš Jono Basanavičiaus, Simono Daukanto, Stasio Tijūnaičio ir 
Antano Giedriaus rinkinių. Šių pasakų pažintinė reikšmė ir meninis gyvybingumas, mitų atgarsiai jose ir kūrinijos likimas sudėtingame pasaulyje kartais nugrimzta į apsiniaukiančią tautos atmintį, o kartais vėl iškyla kaip niekados neišsenkanti išmintis.
Adaptuota versija. Šioje knygoje profesorius Aronaksas leidžiasi ieškoti didžiulės jūrų pabaisos, kuri, pasirodo,
besanti plienu kaustytas povandeninis laivas. Tai nepaprasta kelionė į jaudulių ir pavojų kupiną pasaulį.
Tai klasikinis nuotykių romanas, kurio veiksmas vyksta Prancūzijoje, karaliaus Liudviko XIII laikais (1610-1643). Jame rašytojas aukština drąsą, draugystę ir ištikimybę, vaizduoja XVII amžiaus Prancūzijos buitj ir papročius.
Atas, Portas, Aramis ir d’Artanjanas tai legendiniai herojai.
Aleksandro Diuma romano “Trys muškietininkai” veikėjai, kurie žavi mus ir šiandien.
D’Artanjanas. gudrus gaskonas. vis sukantis pirštu ūsą, pasipūtęs stipruolis Portas, didžiūnas romantikas Atas, santūrusis, vis slepiantis savo religingumą ir meilės nuotykius Aramis – keturi draugai, atkakliai ir su didžiausiu įkarščiu ginantys Prancūzijos reikalus.
Savo žygdarbius jie atlieka nuostabiai lengvai. Jie lekia nesustodami, nugali visas kliūtis taip smagiai, kad ir mums įkvepia ryžto.
Keturių draugų liepsninga valia, aristokratiška melaneholija, galantiška ir rafinuota elegancija – lyg senų laikų Prancūzija.
Diuma veikėjai, kuriuos špaga suvedė krūvon anksčiau nei muškietininko apsiaustas, jų kilnios širdys, ryžtas, drąsa ir išmonė priverčia mus jais žavėtis ir pamilti.
From best-selling author Walter Isaacson comes the landmark biography of Apple co-founder Steve Jobs.
In Steve Jobs: The Exclusive Biography, Isaacson provides an extraordinary account of Jobs’ professional and personal life. Drawn from three years of exclusive and unprecedented interviews Isaacson has conducted with Jobs as well as extensive interviews with Jobs’ family members and key colleagues from Apple and its competitors, Steve Jobs: The Exclusive Biography is the definitive portrait of the greatest innovator of his generation.
With an introduction read by the author.
Vladimir Nabokov Lolita“Vladimir Nabokov Lolita” – garsiausia ir skandalingiausia Vladimiro Nabokovo knyga. Joje pasakojama apie liguistą literatūros profesoriaus ir intelektualo meilę vos paauglystės slenkstį peržengusiai mergaitei. Profesorius Humbertas Humbertas paauglystėje patiria tragišką meilę, žūva jo mylimoji Anabelė. Net ir sulaukęs brandaus amžiaus jis ilgisi trylikametės mylimosios ir jos bruožų ieško kiekvienoje nimfetėje. Anabelės įsikūnijimą Humbertas suranda dvylikametėje Lolitoje. Įsiliepsnoja beprotiška aistra, kuri galų gale pražudo ir Humbertą, ir pačią Lolitą.
“Vladimir Nabokov Lolita” – tragikomedija, žavinti ne tik pagrindinio veikėjo jausmų stiprumu, bet ir savo išradingu stiliumi. Kalambūrai, žodžių žaismas, stilistinės figūros “Lolitoje” liejasi kaip iš gausybės rago. Ironiška Nabokovo akis atskleidžia mums ne tik aistros istoriją, bet ir margą JAV gyvenimo ir gamtos panoramą. Kai kurie Nabokovo kūrybos tyrinėtojai net mano, kad Humbertas Humbertas simbolizuoja senąją Europos kultūrą, sužavėtą ir suvedžiotą jaunos ir agresyvios Amerikos – Lolitos.
Šis romanas buvo du kartus ekranizuotas. Pirmąkart, 1962 metais,pagal(Vladimir Nabokov Lolita) romana, filmą sukūrė garsusis Stanley Kubrickas, o 1997 metais – režisierius Adrianas Lyne’as.
Vladimir Nabokov Lolita pdf
Ach, tie vyrai ir moterys! Kas jiems sakė, kad gyvenime viskas paprasta ir einasi, kaip per sviestą? Nesąmonė! Ir tai parašyta čia — kad kentėsi iki gyvenimo galo už savo nuodėmes ir savanaudiškumą. Sutinku, kad širdžiai neįsakysi ir taip nutiko pagrindinei šio Erškėčių Paukščiai romano veikėjai. Visai to nenorėdama ji pamilsta tą, kurio negali mylėti, nes jis atidavęs save Dievui ir myli tik Dievą. Tačiau maža būtybė, kurią jis sutinka būdamas dar jaunas, nuošalaus krašto parapijos kunigas, apverčia jo gyvenimą aukštyn kojomis. Per aštriai pasakyta. Greičiau sujaukia jo jausmus ir priverčia kentėti.
„Kai kritau, smėlis, ir tas užsiliepsnojo. Jie matė, kaip atsistoju nuogas ir žengiu iš ugnies. Odinis šalmas liepsnojo man ant galvos. Jie paguldė mane į lopšį, savotišką karstą, ir ėmė dusliai dunksėti jų kojos, kai tekini našė mane per dykumą.”
Michaelas Ondaatje – vienas žymiausių Kanados rašytojų, pelnęs pagrindinę – Generalgubernatoriaus – 
Kanados literatūrinę premiją, taip pat Booker Prize, suteikiamą Anglijoje labiausiai nusipelniusiems anglakalbiams autoriams. Gimęs Šri Lankoje, kilmingoje singalų šeimoje, baigė mokslus Anglijoje ir nuo 1962 m. gyvena Kanadoje, Toronte, kur dėsto literatūrą Jorko universitete. Būdamas jau pripažintas poetas, pagarsėjo savo romanais „Liūto kailyje” (In the Skin of a Lion,
Populiariausio W. Gombrowicziaus romano “Pornografija” veiksmas vyksta 1943-iaisiais vokiečių okupuotoje Lenkijo
je. Iš Varšuvos į nuošalesnį šalies kampelį atvykę du pagyvenę vyriškiai susižavi gundančia jaunimo išvaizda ir elgsena.
Net per pamaldas jiems į akis krinta iš žinomų vietos šeimų kilusių Henios ir Karolio santykiai: “Neįveikiami, akli ir taip ramiai judantys drauge su kitais – abipusė meilė ir geismas. Ak!”
Abu vyrai suvokia, kad jaunuoliai traukia vienas kitą, todėl mėgina rengti jų menamos meilės kulminaciją. Tačiau jie patys per toli nueina ir tampa savo veiksmų aukomis.
