Populiariausio W. Gombrowicziaus romano “Pornografija” veiksmas vyksta 1943-iaisiais vokiečių okupuotoje Lenkijoje. Iš Varšuvos į nuošalesnį šalies kampelį atvykę du pagyvenę vyriškiai susižavi gundančia jaunimo išvaizda ir elgsena.
Net per pamaldas jiems į akis krinta iš žinomų vietos šeimų kilusių Henios ir Karolio santykiai: “Neįveikiami, akli ir taip ramiai judantys drauge su kitais – abipusė meilė ir geismas. Ak!”
Abu vyrai suvokia, kad jaunuoliai traukia vienas kitą, todėl mėgina rengti jų menamos meilės kulminaciją. Tačiau jie patys per toli nueina ir tampa savo veiksmų aukomis.
Vienas garsiausių Ray Bradbury kūrinių (Pienių vynas) , pasižymintis ypatingu skaidrumu, lengvumu ir poetiškumu. Paveikslai, kuriami autoriaus, visam laikui išlieka skaitytojo atmintyje; išmintis, sklindanti iš teksto, priverčia įsiklausyti į žodžius, tinkančius ir jaunam, ir senam. Tai nepakartojamas autoriaus vaikystės prisiminimų ir neišsenkančios fantazijos derinys, iš tiesų padedantis įgyti arba atgauti prarastą gyvenimo džiaugsmą.
„Pienių vynas“ paprastai ir jautriai pasakojama apie vaikystę ir senatvę, laimingą gyvenimą ir mirtį. Mažame žaliame Ilinojaus valstijos Grintauno miestelyje Daglas Spoldingas gyvena dvyliktąją savo gyvenimo vasarą. Ji nepaprasta – pilna stebuklingų ir baisių įvykių, lydinčių Daglą kiekvieną vasaros dieną. Sportiniai bateliai, lengvi tarsi pūkas, su kuriais galima bėgioti greitai kaip antilopei, laimės mašina, konstruojama kaimyno, vaškinė burtininkė, pranašaujanti ateitį, paslaptinga dauba, kurioje tūno grėsmė – visa tai supinama į lengvus ir poetiškus pasakojimus apie neįtikėtiną augančio berniuko kasdienybę. Stebukladarė senelė, mokanti konservuoti gyvenimo džiaugsmą, šeimos ritualu tapęs pienių skynimas vynui, kuriame išsaugoma kiekviena Spoldingų vasara, išmintingi pokalbiai apie augimą ir brandą, vaikų žaidimai ir suaugusiųjų poelgiai – viskas formuoja Daglo Spoldingo pasaulėjautą ir paverčia šią vasarą unikalia, virsmo, vasara. Pienių vynas – gėrimas ir kartu metafora, atskleidžianti augant įgyjamos patirties saldumą ir kartumą.
„Meistras ir Margarita“ — vienas įspūdingiausių XX a. rusų literatūros kūrinių. Po autoriaus mirties pragulėjęs stalčiuje dvidešimt šešerius metus, Michailo Bulgakovo (1891-1940 m.) romanas, pagaliau išleistas, beregint paplito po pasaulį, buvo verčiamas, teatralizuojamas, ekranizuojamas.
Struktūriniu požiūriu „Meistras ir Margarita“ yra dviejų romanų derinys, kur pirmasis — pasakojimas apie klastingo Šėtono apsilankymą trisdešimtųjų metų Maskvoje, o antrasis — nežinomo literato rašomas romanas ateistinėje valstybėje neįsivaizduojama tema — apie Jėzaus Kristaus ir Poncijaus Piloto
Uodas gyvena dieną, rožė – tris. Katinas gyvena trylika metų,meilė trunka trejus metus … Iš pradžių metai aistros, tada metai švelnumo ir galų gale metai nuobodulio.
Frédéricas Beigbeder (g. 1965) – vienas žinomiausių šiuolaikinių prancūzų rašytojų, televizijos, spaudos, reklamos, naktinių klubų žvaigždė. Šis autorius garsus ir savo įžūliais, provokuojamais tekstais, ir ekscentrišku gyvenimo būdu. Lietuvių kalba 2002 m. pasirodęs jo romanas “Meilė trunka trejus metus” iškart tapo perkamiausia knyga, o knygos pavadinimas – visuomenėje tvirtai įsišaknijusia kliše. Autorius 10 metų dirbo reklamos agentūroje Young and Rubicam (pasaulio reklamos agentūrų lyderė), kuri Beigbederį atleido, išspausdinus “tiesą apie reklamos pasaulio džiungles” – romaną “99 frankai” (dabar – “14,99 €”): tai buvo proga jam dar kartą pakeisti darbą. Vėlesni romanai “Windows on the World”, “Romantiškasis egoistas”, “Gelbėkit, atsiprašau” taip pat ilgam įstrigo skaitytojų atmintyje. Tačiau knygos “Meilė trunka trejus metus” pelnyto populiarumo, šmaikštumo ir nusivylimo sąskambiui prilygti negali niekas. “Meilė yra iš anksto pralaimėta kova”, sako garsusis prancūzų dendis. Jis dėl to liūdi, krečia kvailystes, skęsta cinizmo ir aistros liūne ir tuo mėgaujasi. Saldaus pralaimėjimo istorija, pažįstama kiekvienam skaitytojui, verčia sielvartauti ir ginčytis, juoktis, susidūrus su pažįstamomis situacijomis ir… toliau tikėti amžina meile.
Naujausia poeto, prozininko, Nacionalinės premijos (1997) laureato prozos ir eilėraščių knyga, kuriai, kaip ir kitoms šio autoriaus knygoms, būdinga absurdo poetika, graudi ironija žvelgiant ir į iškilius, ir į varganus mūsų gyvenimo reiškinius… Ši knyga patiks tiek jau skaitantiems J. Erlicko kūrybą, tiek pirmajai pažinčiai su ja.
Jeanne Benameur (g. 1952 m. Alžyre) – tunisiečio ir italės duktė, į Prancūziją atvyko būdama penkerių metų. Šiuo metu ji – prancūzų kalbos dėstytoja, daugelio knygų vaikams ir jaunimui autorė. 2001 m. jos romanas „Beprotės“ pelnė Unicef premiją.
2008 metų kovo 20 dieną Tarptautinių frankofonijos dienų metu J. Benameur romanas „Beprotės“ buvo apdovanotas Lietuvos jaunųjų frankofonų premija. Ši premija buvo suteikta, dalyvaujant 1992 m. Gonkūrų premijos laureatui rašytojui Bernard‘ui Chambazui.
Romanas „Beprotės“ paliečia opią „kitokių“, gamtos nuskriaustų žmonių ir visuomenės santykių problemą. Motina ir duktė, kurių likimas iš tiesų neapdovanojo protu, garsėja kaip miestelio silpnaprotės. Motina, La Varienne, be galo – kiek tik įstengia – myli savo dukterį Liusę, stengdamasi apginti ją nuo viso pasaulio. Mokykla kėsinasi išardyti šią sąjungą. Mokytoja, panelė Solanža, nori, kad mergaitė neužsidarytų tarp keturių sienų ir lankytų mokyklą, nes jos manymu, žinios būtinos. Tačiau ar paprasta kitokiam, labiau pažeidžiamam ir silpnam žmogui peržengti pasaulio pažinimo slenkstį?
Išgryninta, keista kalba silpnaprotės mergaitės lūpomis pasakojama apie mūsų pasaulį, regimą visiškai kitu kampu. J. Benameur „Beprotės“ priverčia skaudžiai susimąstyti apie savus ir svetimus, „normalius“ ir „kitokius“.
„Mes neatsitiktinai taip pavadinome šią savo knygą. Nuo neatmenamų laikų aprašomame Azijos regione vijosi ir rišosi į vieną istorinę pynę karai, tautų klestėjimas, veidmainystės, intrigos, valdžios perversmai. Mes nesiekėme atskleisti istorines paslaptis, aprašyti senovės epochas ar išvardinti nesuskaičiuojamus turtus, kuriuos vidurinės Azijos ir Rytų šalių valdovai bėgdami nuo priešų čia paslėpė. Norime tik
„Iš tiesų, žurnalistas. Turėsiu įsijungti automatinį atsakiklį, nes žinau, kokius klausimus jis man pateiks. Žinau, kaip prasidės interviu („Pakalbėkime apie naująją jūsų knygą – kokią svarbiausią žinią norite perduoti savo skaitytojams?“). Žinau, koks bus mano atsakymas („Jei norėčiau perduoti žinią, parašyčiau vieną sakinį, o ne visą knygą“).
Numanau, kad jis teirausis mano nuomonės apie kritiką, kuri paprastai man būna labai griežta. Spėju, kad baigs pokalbį sakiniu: „Ar jau pradėjote rašyti naują knygą? Kokie artimiausi jūsų planai?“ O atsakymas bus: „Tai paslaptis“.
Interviu prasideda kaip tikėjausi.
– Pakalbėkime apie naująją jūsų knygą – kokią svarbiausią žinią norite perduoti savo skaitytojams?
– Jei norėčiau perduoti žinią, parašyčiau vieną sakinį, ne visą knygą.
– Kodėl rašote?
– Rašau, nes tai mano būdas dalytis su kitais savo emocijomis.
Tas sakinys taip pat iš automatinio atsakiklio, bet aš laiku susigriebiau:
– Šią istoriją galėčiau papasakoti kitaip.
– Papasakoti kitaip? Jūs norite pasakyti, kad nesate patenkintas savo knyga Laikas perpiešti ir laikas susiūti?
– Atvirkščiai, esu ja labai patenkintas. Tačiau man nepatiko ką tik jums duotas atsakymas. Kodėl rašau? Teisingas atsakymas būtų toks: rašau, nes noriu būti mylimas…“
Paulo Coelho „Zahiras“
„Meilė – laukinė galia. Kai stengiamės ją valdyti, ji mus sunaikina. Kai stengiamės įkalinti, paverčia vergais. Kai mėginame suprasti, supainioja mus ir sutrikdo. Ši galia žemėje yra tam, kad suteiktų mums laimės, kad priartintų mus prie Dievo ir prie mūsų artimo. Bet mylint taip, kaip dabar mylime, kiekvienai ramybės minutei tenka valanda sielvarto“.
„Frank McCourt Tataigis” – antroji Franko McCourto (g. 1930 m.) atsiminimų trilogijos dalis. Išgyvenęs skurdžią, alkaną vaikystę Limerike, autorius emigruoja į airių svajonių šalį – Ameriką, kuri taip pat nepasitinka jo ištiestomis rankomis. Naivumo, savito humoro ir tragizmo mišinys, žymintis pirmąją, garsiausią, trilogijos knygą „Andželos pelenai“, niekur nedingsta; drauge su autoriumi išgyvename komiškų nutikimų kupinus tarnybos armijoje metus, meilę Albertai, komplikuotus šeimos santykius, nuolatinę nuomojamų būstų kaitą, darbą sandėlyje, studijas universitete ir nepaliaujamą norą pasiekti „amerikietišką gerovę”, ten žmonės turi kiek nori rankšluosčių ir tobulus baltus amerikietiškus dantis.
Iš pirmo žvilgsnio naivus pasakotojas atskleidžia sunkaus airio emigranto gyvenimo užkulisius, kuriuose pilna nuskurdusių, tačiau spalvingų personažų, mokinių ir mokytojų, Niujorko intelektualų ir krovikų. Frank McCourt Tataigis
Aš noriu būti airis, kai yra proga dainai ar eilėraščiui. Noriu būti amerikietis, kai mokau. Aš norėčiau būti airių amerikietis ar Amerikos airis, nors žinau, kad negaliu būti ir tas, ir anas iš karto, nors Skotas Ficdžeraldas ir yra pasakęs, kad proto ženklas yra gebėjimas vienu metu mąstyti prieštaringas mintis. Frank McCourt Tataigis
From best-selling author Walter Isaacson comes the landmark biography of Apple co-founder Steve Jobs.
In Steve Jobs: The Exclusive Biography, Isaacson provides an extraordinary account of Jobs’ professional and personal life. Drawn from three years of exclusive and unprecedented interviews Isaacson has conducted with Jobs as well as extensive interviews with Jobs’ family members and key colleagues from Apple and its competitors, Steve Jobs: The Exclusive Biography is the definitive portrait of the greatest innovator of his generation.
With an introduction read by the author.
XX a. pradžia. Čaterlių giminės Regbio dvare apsigyvena keistoka jaunavedžių pora. Karo žaizdų prie invalido vežimėlio prikaustytas seras Klifordas Čaterlis ir gyvenimo džiaugsmu trykštanti jo žmona Konstancija. Jam rūpi kūryba, garbė ir visuomenės
Deepakas Chopra, Debbie Ford ir Marianne Williamson – pasaulyje pripažinti dvasiniai mokytojai – kartu dalijasi savo žiniomis apie vieną didžiausių kliūčių kelyje į laimę – apie vidinį šešėlį. Šešėlį turime kiekvienas. Tai neatsiejama mūsų dalis, ir pasirodo jis kasdien: įtūžus ant pavėlavusio draugo, supykus ant niekuo dėtų vaikų ar priekaištaujant tėvams… Užuot bėgę nuo savęs, turime susitaikyti su dualistine prigimtimi, nes šešėlyje glūdi galimybė tobulėti.
Knygoje aprašytas darbas su šešėliu yra šis tas daugiau nei psichologinis procesas ar proto žaismas. Tai patikimas problemų sprendimo būdas, gyvenimą keičianti kelionė, pranokstanti bet kokią psichologinę teoriją, nes šešėlis čia nagrinėjamas kaip dvasinė realija, su kuria kiekvienas turime susidurti, kad galėtume gyventi visavertį gyvenimą.
Prieš skaitytojo akis praslenka du autoriaus gyvenimo dešimtmečiai — žmogaus, ėjusio XX amžiaus raudonosios katorgos keliais nuo ramaus Žemaitijos miestelio Endriejavo iki Raudondvario pakaimėje per Kretingos, Klaipėdos, Vilniaus kalėjimus į baisiausius Sibiro lagerius, į mirties stovyklą Karagandoje, i tremtį Krasnojarske. Tik pats autorius gaii papasakoti ir nutapyti tikrąjį komunizmo „peizažą”, nes mes nesugebėtume; mūsų pareiga — skaityti, suprasti, įsidėmėti, neužmiršti.
(Karin Alvtegen Dingusi) romanas,apdovanotas keliomis premijomis už geriausią skandinavų kriminalinį romaną, atsidūrė ne tik Švedijos skaitomiausių knygų sąraše, bet ir tapo bestseleriu daugelyje šalių. Karinos Alvtegen knygos išverstos į 23 pasaulio kalbas. Didžiosios Britanijos kompanija SMG pagal romaną „Karin Alvtegen Dingusi “ sukūrė televizijos filmą. Kuriami filmai ir pagal kitas Karinos Alvtegen knygas. Įdomus biografinis faktas, liudijantis rašytojos pasakotojos talentą, – Karina Alvtegen yra garsiosios švedų rašytojos Astridos Lindgren dukterėčia. Romano „Karin Alvtegen Dingusi
“ herojė Sibila Forsenstriom, buvusi vienintelė turtuolių fabrikantų Forsenstriomų dukrelė, neegzistuoja. Penkiolika metų ji gyvena už visuomenės sistemos ribų, yra viena iš daugelio Stokholmo benamių. Visa jos nuosavybė telpa kuprinėje, su kuria ji niekada nesiskiria. Diena po dienos jos vienintelis rūpestis išgyventi, gauti pavalgyti ir susirasti ramią vietelę nakčiai, kur galėtų išvynioti savo miegmaišį. Taip jai pavyksta pamiršti siaubingą praeitį tėvų namuose, iš kurių kadaise pabėgo. Bet kartą atsitinka tai, ko neturi atsitikti. Vieną naktį ji atsiduria ten, kur įvyksta kraupi žmogžudystė. Daug įkalčių rodo, kad tai Sibilos darbas. Penkiolika metų ji niekam nerūpėjo, o dabar staiga tampa labiausiai Švedijoje ieškomu asmeniu. Ji ilgainiui išmoko, kaip išgyventi iki rytdienos. Bet to nebeužtenka. Jai reikia bėgti. Karin Alvtegen Dingusi PDF
Turbūt niekas negali paneigti, kad Dan Brown – tikras betselerių rašytojas. Jis puikiai žino, kaip sukurti įtampą ir intrigą, kad skaitytojui būtų sunku atsitraukti nuo knygos. Visas Dan Brown romanas „Angelai ir demonai“ kupinas netikėtų atomazgų, intelekto varžybų. Knygoje autorius pateikia daugybę sensacijų, priverčiančių skaitytoją aiktelėti. Autorius pasirinko aktualią ir įdomią temą – seniai besitęsiančią kovą tarp religijos ir mokslo. Iliuminantų draugija, slapti Vatikano reikalai, nuolatinė įtampa, kova, skubėjimas, neleidžiantis atsikvėpti nė minutės. Autorius savo knygoje neteigia, kas teisinga, o kas ne, netgi leidžia romane blogiečiams apsikeisti vietomis su geriečiais. Autorius yra tik stebėtojas, jis tik perteikia tai, kas vyksta. Manau, kad tai tikrai gerai, visos mintys paliekamos skaitytojui. Dan Brown leidžia suprasti, kad visas kūrinys skirtas tik skaitytojui. Ar Dan Brown knygą galima pavadinti intelektualia? Nežinia, nes daugybė mokslinikų kritikuoja autorių ir paneigia knygoje išdėstytus faktus, Vatikanas peikia autorių ir jo kūrybą, o ir pats autorius smulkiai ir su dramatiškomis pauzėmis aiškina kiekvieną terminą ar istorijos faktą. Tai tarsi leistų suprasti, kad knyga skirta kiekvienam paparastam žmogučiui. O ir pats autorius, manau, remiasi ir enciklopedijomis, ir bulvarinių laikraščių straipsniais. Tačiau simboliai ir jų prasmės tikrai įdomios, manau, kiekvienam žmogui. Dan Brown leidžia ir pačiam skaitytojui pabandyti išaiškinti simbolių prasmę. O tai, manau, žavi ne vieną skaitytoją. Be abejo, kaip ir kiekviename romane, neapsieita ir be meilės temos, kuri puikiai „įpinta“ į kraupią kovą ir įtemptą siužetą.
„Angelai ir demonai“ sugrąžina į senovę… Tai mane, kaip skaitytoją, ir sužavėjo. Jau pati pradžia suintrigavo, o beskaitydama net nepajutau, kaip prabėgo laikas. Dan Browm knygos yra kupinos nuotykių, įtraukiančios kiekvieną skaitytoją. Tačiau kiek jos vertingos literatūrine prasme, palieku spręsti specialistams… Mano nuomone, „Angelai ir demonai“ daug įdomesnė knyga nei „Da Vinčio kodas“, nors jų tematika bene tokia pati. Ir šias dvi knygas tikrai lyginti būtų sunku. Vieną perskaičius, kita tampa nebeįdomi dėl tos pačios vyraujančios temos – bažnyčia, bene tos
Žurnalisto Dailiaus Dargio, rašančio kriminalinėmis temomis, knyga parašyta remiantis iki šiol viešai neskelbtais žinomų teisėsaugos veteranų ir kriminalinio pasaulio veikėjų atliktais tyrimais. Kas nors turbūt jau pamąstė, kad D. Dargio knyga „Tikroji Daktarų
„Gyvenimas teka mumyse lyg rami upė, ir at – stebuklas. Tačiau ir prie stebuklų priprantama. Kiekviena diena yra nauja dovana, baltas neprirašytas popieriaus lapas.“ (Bruno Ferrero)
Šioje knygelėje, kalbama apie mažus dalykus – didelių dalykų pradžią; dvasią, kurią tarsi kirvį, kad nesurūdytų,
140 naminės varymo receptų, procesai, aparatai, valymas Leidimo metai: 1998 Leidėjas: Rosma Prieš imantis varyti naminę, reikėtų įsidėmėti, kad ne iš bet kokios paprastos naminės galima pasiruošti subtilaus skonio ir geros kokybės gėrimų. Pavyzdžiui, pirmojo varymo naminė iš cukrinių runkelių ir išspaudų visiškai netinka kokybiškiems gėrimams ruošti, tačiau ji labiau dera taisant prastus, aitraus ir gaižaus skonio gėrimus…
Kalba: Lietuvių Dydis: 8.19 MB Puslapių skačius: 94 Formatas: PDF
“Ši knyga – tai Rytų išminties ir gyvenimo kupina istorija apie kelionę į pasaulio Sielą ir tapimą savimi. Tai nuostabi filosofinė pasaka, dažnai lyginama su Saint-Exupery Mažuoju Princu ir Richardo Bacho Džonatanu Livingstonu Žuvėdra.Alchemikas išleistas 45 kalbomis 120 šalių (10 000 000) ir visur turėjo nepaprastą pasisekimą.
Paulo Coelho gimė 1947 m. Rio de Žaneire. Lotynų Amerikoje jis toks pat garsus kaip ir Gabrielis Garcia Marquezas. Paulo Coelho knygomis prasideda pasaulio bestselerių sąrašai.
Autorius 2000 m. apdovanotas Prancūzijos garbės legiono ordinu.”
Dešimt metų (1998–2003 ir 2004–2009 m.) šaliai vadovavusio prezidento Valdas Adamkus knygoje skelbiami jo dienoraščiai, atspindintys laikotarpį po 2003 metų prezidento rinkimų ir jo antrosios kadencijos įvykius.
Prezidentas Valdas Adamkus dienoraščius rašo jau kelis dešimtmečius, bet ypač nuosekliai fiksuoti įvykius stengėsi jau tapęs prezidentu. Dienoraščiuose gausu net politologams nežinomų faktų. Šie užrašai skaitytojui leidžia žvilgtelėti į politinių debatų užkulisius ir kartu su Lietuvos prezidentu tarsi dalyvauti pasitarimuose, kuriuose buvo sprendžiamos Lietuvos ir pasaulio politikos problemos.
Prezidentas ne vien detaliai aprašo įvykius, bet ir juos atvirai vertina, komentuoja, pateikia politikų portretų. Dienoraščių puslapiams jis patiki net ir savo išgyvenimus.
Šioje knygoje dienoraščiai papildyti V. Adamkaus pastabomis ir mintimis, kilusiomis jam sklaidant savo paskutinės kadencijos užrašus. Taip iš asmeninių prezidento įžvalgų ir minčių susidėlioja Lietuvos politinio gyvenimo panorama.
Tai kelionė drauge su prezidentu V. Adamkumi per laiką ir įvykius.
Tai klasikinis nuotykių romanas, kurio veiksmas vyksta Prancūzijoje, karaliaus Liudviko XIII laikais (1610-1643). Jame rašytojas aukština drąsą, draugystę ir ištikimybę, vaizduoja XVII amžiaus Prancūzijos buitj ir papročius.
Atas, Portas, Aramis ir d’Artanjanas tai legendiniai herojai.
Aleksandro Diuma romano “Trys muškietininkai” veikėjai, kurie žavi mus ir šiandien.
D’Artanjanas. gudrus gaskonas. vis sukantis pirštu ūsą, pasipūtęs stipruolis Portas, didžiūnas romantikas Atas, santūrusis, vis slepiantis savo religingumą ir meilės nuotykius Aramis – keturi draugai, atkakliai ir su didžiausiu įkarščiu ginantys Prancūzijos reikalus. Savo žygdarbius jie atlieka nuostabiai lengvai. Jie lekia nesustodami, nugali visas kliūtis taip smagiai, kad ir mums įkvepia ryžto. Keturių draugų liepsninga valia, aristokratiška melaneholija, galantiška ir rafinuota elegancija – lyg senų laikų Prancūzija. Diuma veikėjai, kuriuos špaga suvedė krūvon anksčiau nei muškietininko apsiaustas, jų kilnios širdys, ryžtas, drąsa ir išmonė priverčia mus jais žavėtis ir pamilti.
je. Iš Varšuvos į nuošalesnį šalies kampelį atvykę du pagyvenę vyriškiai susižavi gundančia jaunimo išvaizda ir elgsena.
