Agnès Desarthe gimė Paryžiuje 1966 m. Rašytojos šeimoje būta rusiškai, jidiš ir arabiškai kalbėjusių protėvių; galbūt dėl to pirmoji jos profesija – vertėja. A. Desarthe – 13 knygų vaikams ir 9 knygų paaugliams autorė, be to, dar rašanti teatro pjeses ir dainų tekstus.
„Agnes Desarthe Suvalgykite mane” – šeštasis jos romanas, Paryžiuje karaliaujantis labiausiai perkamų knygų sąrašų viršūnėje. Tai knyga apie ekscentrišką, tačiau genialią kulinarę, atidarančią Paryžiuje savo restoraną.
Uodas gyvena dieną, rožė – tris. Katinas gyvena trylika metų,meilė trunka trejus metus … Iš pradžių metai aistros, tada metai švelnumo ir galų gale metai nuobodulio.
Frédéricas Beigbeder (g. 1965) – vienas žinomiausių šiuolaikinių prancūzų rašytojų, televizijos, spaudos, reklamos, naktinių klubų žvaigždė. Šis autorius garsus ir savo įžūliais, provokuojamais tekstais, ir ekscentrišku gyvenimo būdu. Lietuvių kalba 2002 m. pasirodęs jo romanas “Meilė trunka trejus metus” iškart tapo perkamiausia knyga, o knygos pavadinimas – visuomenėje tvirtai įsišaknijusia kliše. Autorius 10 metų dirbo reklamos agentūroje Young and Rubicam (pasaulio reklamos agentūrų lyderė), kuri Beigbederį atleido, išspausdinus “tiesą apie reklamos pasaulio džiungles” – romaną “99 frankai” (dabar – “14,99 €”): tai buvo proga jam dar kartą pakeisti darbą. Vėlesni romanai “Windows on the World”, “Romantiškasis egoistas”, “Gelbėkit, atsiprašau” taip pat ilgam įstrigo skaitytojų atmintyje. Tačiau knygos “Meilė trunka trejus metus” pelnyto populiarumo, šmaikštumo ir nusivylimo sąskambiui prilygti negali niekas. “Meilė yra iš anksto pralaimėta kova”, sako garsusis prancūzų dendis. Jis dėl to liūdi, krečia kvailystes, skęsta cinizmo ir aistros liūne ir tuo mėgaujasi. Saldaus pralaimėjimo istorija, pažįstama kiekvienam skaitytojui, verčia sielvartauti ir ginčytis, juoktis, susidūrus su pažįstamomis situacijomis ir… toliau tikėti amžina meile.
„Justinas Pilyponis Amžinas žydas Kaune” skaitytoją įsuka į tokį nuotykį: vieną gražią dieną nuo lenkų pusės Lietuvon atklysta keistas, nepaaiškinamų galių turintis, bet niekaip nekomunikuojantis ir niekad nesustojantis (be perstojo einantis) pilietis – mitinis Amžinasis žydas. Atvytas į laikinąją Lietuvos sostinę – Kauną, jis katalizuoja begalinėje prašmatnybėje po prabangių balių snaudžiantį miestą. Ponams miestelėnams tai galimybė tokia neįprasta proga surengti kuo šaunesnę puotą ir pasipuikuoti prieš kitus, o laikraščių reporteriams ši sensacija – grynas pasipelnymo šaltinis. Vienas itin apsukrus reporteris – Albinas Vanagaitis – vardan sensacijos ir jos
XX a. pradžia. Čaterlių giminės Regbio dvare apsigyvena keistoka jaunavedžių pora. Karo žaizdų prie invalido vežimėlio prikaustytas seras Klifordas Čaterlis ir gyvenimo džiaugsmu trykštanti jo žmona Konstancija. Jam rūpi kūryba, garbė ir visuomenės
„Mes neatsitiktinai taip pavadinome šią savo knygą. Nuo neatmenamų laikų aprašomame Azijos regione vijosi ir rišosi į vieną istorinę pynę karai, tautų klestėjimas, veidmainystės, intrigos, valdžios perversmai. Mes nesiekėme atskleisti istorines paslaptis, aprašyti senovės epochas ar išvardinti nesuskaičiuojamus turtus, kuriuos vidurinės Azijos ir Rytų šalių valdovai bėgdami nuo priešų čia paslėpė. Norime tik
Adaptuota versija. Šioje knygoje profesorius Aronaksas leidžiasi ieškoti didžiulės jūrų pabaisos, kuri, pasirodo, besanti plienu kaustytas povandeninis laivas. Tai nepaprasta kelionė į jaudulių ir pavojų kupiną pasaulį.
Irvinas Yalomas romane(Kai Nyčė verkė) kuria prikaustančią, kupiną faktų ir fantazijos dramą apie meilę, likimą ir valią. Šios dramos veiksmas vyksta devyniolikto amžiaus Vienoje, intelektinio sambrūzdžio nestokojančiame psichoanalizės gimimo priešaušryje. Istoriniai asmenys –
Ši kompiuterinė programa padės Jums tobulinti anglų kalbos žinias. Jos tikslas padėti pakartoti anglų gramatikos pagrindus, pagerinti skaitymo ir vertimo įgūdžius. Plokštelėje Jus rasite gramatikos užduotis su pratimais, savikontrolės ir atsakomuosius tekstus bei linksmas trumpas istorijas. Tekstai parinkti pagal pagrindines egzaminų temas. Anglu kalbos pamoka nemokamai.
1. Gramatiką sudaro 14 pamokų, padėsiančių pakartoti visą anglų kalbos gramatiką bei prisiminti pamirštas
Ar kada jautėtės svetimi šiame pasaulyje? Ar kartais pagalvojate, kad gyvenate pagal kažkieno Kito sukurtą scenarijų? Ar nemanote, kad Jūsų slapčiausių minčių klausomasi? Ar Jūs naudojatės kompiuteriu, ar kompiuteris – Jumis? Ar skaitote laikraščius? Ar perjungiate TV kanalą, kai rodoma reklama? Ar reguliariai valotės dantis? Ar dažnai žiūrite į veidrodį? Ar sapnuojate košmarus? Ar vengiate piktų šunų? Ar mylite kates? Ar bandėte žudytis? Ar esate vyras? O gal – moteris? Ar visos jūsų meilės liūdnai baigiasi? Ar norite būti laimingi? Ar bijote mirties? Jei bent į vieną klausimą atsakėte teigiamai, tai „Placebas“ – kaip tik Jums!
Šis romanas – įtaigus, sukrečiantis psichologinis, filosofinis, fantastinis kūrinys. Jame, plėtojant būrėjos žūties intrigą, su ironija ir sarkazmu gvildenami kai kurie neigiami Lietuvos dabarties reiškiniai, nujaučiamos pragaištingos šiandieninės visuomenės – naujojo Placebo pasaulio pagrindo – elgesio pasekmės.
„Frank McCourt Tataigis” – antroji Franko McCourto (g. 1930 m.) atsiminimų trilogijos dalis. Išgyvenęs skurdžią, alkaną vaikystę Limerike, autorius emigruoja į airių svajonių šalį – Ameriką, kuri taip pat nepasitinka jo ištiestomis rankomis. Naivumo, savito humoro ir tragizmo mišinys, žymintis pirmąją, garsiausią, trilogijos knygą „Andželos pelenai“, niekur nedingsta; drauge su autoriumi išgyvename komiškų nutikimų kupinus tarnybos armijoje metus, meilę Albertai, komplikuotus šeimos santykius, nuolatinę nuomojamų būstų kaitą, darbą sandėlyje, studijas universitete ir nepaliaujamą norą pasiekti „amerikietišką gerovę”, ten žmonės turi kiek nori rankšluosčių ir tobulus baltus amerikietiškus dantis.
Iš pirmo žvilgsnio naivus pasakotojas atskleidžia sunkaus airio emigranto gyvenimo užkulisius, kuriuose pilna nuskurdusių, tačiau spalvingų personažų, mokinių ir mokytojų, Niujorko intelektualų ir krovikų. Frank McCourt Tataigis
Aš noriu būti airis, kai yra proga dainai ar eilėraščiui. Noriu būti amerikietis, kai mokau. Aš norėčiau būti airių amerikietis ar Amerikos airis, nors žinau, kad negaliu būti ir tas, ir anas iš karto, nors Skotas Ficdžeraldas ir yra pasakęs, kad proto ženklas yra gebėjimas vienu metu mąstyti prieštaringas mintis. Frank McCourt Tataigis
Knygoje kaip realybė pateikiami tikintiesiems įprastos ir jų tikimos istorijos neatitinkantys Jėzaus gyvenimo įvykiai. Tam autorius neturi jokio pagrindo (ši knyga yra ne istorinis ar teologinis veikalas, o meno kūrinys). Da Vinčio freskos, kurių smulkmenomis neva remiamasi, pačios yra nutapytos praėjus daug šimtų metų po nukryžiavimo. Žinant tai, nekeista, jog „Da Vinčio kodas“ papiktino Romos katalikų bažnyčią, tačiau tai tik dar labiau padidino knygos populiarumą.
Japonų avangardo rašytojo ir dramaturgo Kobo Abės romanas „Moteris smėlynuose“ pasakoja apie mokytoją, etimologą mėgėją Nikį Džiumpėjų, kuris tampa moderniuoju Sizifu. Per atostogas nusprendęs patyrinėti vabzdžių pasaulį, pats lyg vabzdys tampa atokaus kaimelio smėlynuose belaisviu. Džiumpėjus apsigyvena vienišos moters trobelėje didžiulės kopos papėdėje. Kaimelis kiekvieną akimirką gali būti palaidotas po smėlio patalu. Moters vyras miręs, todėl Nikis diena iš dienos priverstas atkasinėti vėl ir vėl besikaupiantį smėlį. Tačiau kai pagaliau atsiranda šansas išsivaduoti iš šios nelaisvės, Džiumpėjus savanoriškai atsisako pasinaudoti šia galimybe.
Kobo Abės herojus patiria visas įmanomas emocijas, nuo išdidumo ir baimės iki geismo ir nevilties, kol aiškiai suvokia žmogaus egzistencijos absurdiškumą.
Filosofiniuose alegoriniuose romanuose „Moteris smėlynuose“, „Svetimas veidas“, „Žmogus-dėžė“ ir kt. rašytojas kelia žmonių susvetimėjimo, asmenybės niveliacijos, vienišumo visuomenėje problemas.
1960 metais romanas „Moteris smėlynuose“ laimėjo Yomiuri literatūros premiją. Pagal šią knygą kino režisierius Teshigahara Hiroshi pastatė didelio populiarumo sulaukusį filmą, laimėjusį žiuri prizą uz Moteris smėlynuose Kanų filmų festivalyje.
Dešimt metų (1998–2003 ir 2004–2009 m.) šaliai vadovavusio prezidento Valdas Adamkus knygoje skelbiami jo dienoraščiai, atspindintys laikotarpį po 2003 metų prezidento rinkimų ir jo antrosios kadencijos įvykius.
Prezidentas Valdas Adamkus dienoraščius rašo jau kelis dešimtmečius, bet ypač nuosekliai fiksuoti įvykius stengėsi jau tapęs prezidentu. Dienoraščiuose gausu net politologams nežinomų faktų. Šie užrašai skaitytojui leidžia žvilgtelėti į politinių debatų užkulisius ir kartu su Lietuvos prezidentu tarsi dalyvauti pasitarimuose, kuriuose buvo sprendžiamos Lietuvos ir pasaulio politikos problemos.
Prezidentas ne vien detaliai aprašo įvykius, bet ir juos atvirai vertina, komentuoja, pateikia politikų portretų. Dienoraščių puslapiams jis patiki net ir savo išgyvenimus.
Šioje knygoje dienoraščiai papildyti V. Adamkaus pastabomis ir mintimis, kilusiomis jam sklaidant savo paskutinės kadencijos užrašus. Taip iš asmeninių prezidento įžvalgų ir minčių susidėlioja Lietuvos politinio gyvenimo panorama.
Tai kelionė drauge su prezidentu V. Adamkumi per laiką ir įvykius.
Vergė Izaura, gražuolės vergės ir dvaro prižiūrėtojo Migelio duktė, gyvena komandoro Almeidos dvare, globojama komandoro žmonos Gertrūdos. Ji Izaurą augino kaip savo dukterį ir išauklėjo kaip
Prieš skaitytojo akis praslenka du autoriaus gyvenimo dešimtmečiai — žmogaus, ėjusio XX amžiaus raudonosios katorgos keliais nuo ramaus Žemaitijos miestelio Endriejavo iki Raudondvario pakaimėje per Kretingos, Klaipėdos, Vilniaus kalėjimus į baisiausius Sibiro lagerius, į mirties stovyklą Karagandoje, i tremtį Krasnojarske. Tik pats autorius gaii papasakoti ir nutapyti tikrąjį komunizmo „peizažą”, nes mes nesugebėtume; mūsų pareiga — skaityti, suprasti, įsidėmėti, neužmiršti.
Mes buvom kaip bomba to betoninio laiko viduje. Mes privalėjom jį išsprogdinti, susinaikindami patys.
Tuo metu gyvenau A. V ienuolio 12–30. Pats sostinės centras, namas prieš Operos ir baleto teatrą. Mano mamos ir močiutės man skirtas kambarys buvo savotiškas klubas. Eidavo kas nors iš pažįstamų per centrą ir užsuka pas Atsuktuvą. Užeidavo ir Jurga. Dažniausiai ji mūsų klausėsi ir stebėjo. Dabar žinau, kodėl. Todėl, kad jos galvoje brendo romanas „Pragaro sodai“.
Tai prarastos kartos, sovietmečiu gimusių ir augusių maištininkų, to meto undergroundo, grupinis portretas, nutapytas sodriu rašytojos dailininkės teptuku.
Tai paskutinė grožinė knyga.
Mat nuo tos dienos, kai Biliūnas nušovė savo katiną, grožio grožinėj literatūroj vis mažėjo ir nūnai jau visai nebelikę. Vietoj grožinės išdygo euroromanas. Skirtumas čia toks: grožinėj – po vieno vienintelio šūvio į viso labo tik nusususį katiną skaitytojui nurieda ašara. Euroromane – paskerdžiamas tuzinas žmonių, o skaitytoją tik juokas ima.
Tai paskutinė tradicinė knyga.
Kitos jau bus skaitmeninės. Tad vietoj nugludintos frazės: “Gal norėtumėte, madam, su manim išgert litrą šampano?” jūs skaitysite: “01-02-03”. Juozas Erlickas Pavadinimas
Tai paskutinė rinktinė knyga.
Pagal Archimedo dėsnį, į gyvenimą panardintas kūrėjas gyvenimo išstumia tiek, kiek sveria pats. Išstumtą gyvenimą iš knygos (Juozas Erlickas Pavadinimas)pašaliname. (Skaitytojui neįdomų skaityt apie gyvenimą. Skaitytojas pats gyvena. Ir gal daugsyk geriau nei rašytojas.) Tai, kas lieka, yra išliekančios vertybės. Užtat knygai suteikiama net 500 metų garantija. Jei skaitytojas parodys (ir įrodys!), kad kuris nors puslapis nevertas dėmesio, jis galės kreiptis į teismą. Teisėjas tą puslapį išplėš ir ton vieton pats parašys naują. Veltui.
N.B! Rinktinė pagaminta iš koncentrato. Vartoti atsargiai! Geriausia – po vieną lapelį prieš miegą. Tinka skiesti vynu. Juozas Erlickas Pavadinimas
Išleidęs pirmąjį romaną „X karta” (1991), Douglas Couplandas iškart tapo kultiniu rašytoju, jį imta vadinti savo laiko balsu, kultūros pranašu, moderniuoju McLuhanu ar net savo kartos Dalai Lama. Nors pats autorius nuolat pabrėžia,
Populiariausio W. Gombrowicziaus romano “Pornografija” veiksmas vyksta 1943-iaisiais vokiečių okupuotoje Lenkijoje. Iš Varšuvos į nuošalesnį šalies kampelį atvykę du pagyvenę vyriškiai susižavi gundančia jaunimo išvaizda ir elgsena.
Net per pamaldas jiems į akis krinta iš žinomų vietos šeimų kilusių Henios ir Karolio santykiai: “Neįveikiami, akli ir taip ramiai judantys drauge su kitais – abipusė meilė ir geismas. Ak!”
Abu vyrai suvokia, kad jaunuoliai traukia vienas kitą, todėl mėgina rengti jų menamos meilės kulminaciją. Tačiau jie patys per toli nueina ir tampa savo veiksmų aukomis.
„Kai kritau, smėlis, ir tas užsiliepsnojo. Jie matė, kaip atsistoju nuogas ir žengiu iš ugnies. Odinis šalmas liepsnojo man ant galvos. Jie paguldė mane į lopšį, savotišką karstą, ir ėmė dusliai dunksėti jų kojos, kai tekini našė mane per dykumą.”
Michaelas Ondaatje – vienas žymiausių Kanados rašytojų, pelnęs pagrindinę – Generalgubernatoriaus – Kanados literatūrinę premiją, taip pat Booker Prize, suteikiamą Anglijoje labiausiai nusipelniusiems anglakalbiams autoriams. Gimęs Šri Lankoje, kilmingoje singalų šeimoje, baigė mokslus Anglijoje ir nuo 1962 m. gyvena Kanadoje, Toronte, kur dėsto literatūrą Jorko universitete. Būdamas jau pripažintas poetas, pagarsėjo savo romanais „Liūto kailyje” (In the Skin of a Lion,
„Gyvenimas teka mumyse lyg rami upė, ir at – stebuklas. Tačiau ir prie stebuklų priprantama. Kiekviena diena yra nauja dovana, baltas neprirašytas popieriaus lapas.“ (Bruno Ferrero)
Šioje knygelėje, kalbama apie mažus dalykus – didelių dalykų pradžią; dvasią, kurią tarsi kirvį, kad nesurūdytų,
