Turinys
- Įvadas
- 2011 metų riaušių pamokos
- Ekonominė situacija riaušių epicentruose
- Darbo rinkos pokyčiai ir imigracija
- Vyriausybės politikos pasekmės
- Ateities perspektyvos ir galimi sprendimai
Įvadas
Pastarosiomis dienomis Angliją vėl sukrėtė riaušių banga, primenanti 2011 metų įvykius. Nors oficialioji žiniasklaida ir politikai stengiasi sutelkti dėmesį į paviršutiniškus veiksnius, giluminės šio reiškinio priežastys lieka neaptartos. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip ekonominė situacija ir vyriausybės politika prisidėjo prie socialinės įtampos augimo ir pasikartojančių neramumų.
2011 metų riaušių pamokos
2011 metais Angliją sukrėtė masinės riaušės, prasidėjusios Londone ir išplitusios į kitus šalies miestus. Nors oficialiai buvo įvardyta, kad neramumus sukėlė policijos veiksmai prieš Marką Dugganą, greitai tapo aišku, kad priežastys buvo gilesnės.
Tuometinė vyriausybė sudarė specialią komisiją riaušių priežastims ištirti, tačiau, kaip dažnai nutinka tokiais atvejais, iš anksto buvo nubrėžtos ribos, ko negalima liesti. Komisijos narys Simonas Marcusas vėliau atskleidė, kad tokie svarbūs klausimai kaip gaujų veikla ir tėvo vaidmens šeimoje stoka buvo ignoruojami.
Ekonominė situacija riaušių epicentruose
Palyginę ekonominius rodiklius riaušių apimtose vietovėse 2011 metais ir dabar, matome nerimą keliančią tendenciją:
- Sunderlande bedarbių ir nedirbančių dėl negalios dalis išaugo nuo 18% iki 19%
- Roterhame nedarbas padidėjo nuo 16% iki 18%
- Hartlepūle situacija dar dramatiškesnė – nuo 21% iki 23%
Šie skaičiai rodo, kad per 13 metų situacija ne tik nepagerėjo, bet daugelyje vietų netgi pablogėjo. Ypač nerimą kelia tai, kad kai kuriose vietovėse beveik ketvirtadalis darbingo amžiaus gyventojų yra priklausomi nuo socialinių išmokų.
Darbo rinkos pokyčiai ir imigracija
Nuo 2011 metų visos pagrindinės politinės partijos laikėsi panašios darbo vietų kūrimo strategijos. Užuot investavę į vietinių gyventojų švietimą ir įgūdžių tobulinimą, politikai pasirinko lengvesnį kelią – imigraciją.
- 2011 metais užsienyje gimę darbuotojai sudarė 14% Jungtinės Karalystės darbo jėgos
- Šiandien šis skaičius išaugo iki 21%
- Nors nuo 2011 metų buvo sukurta 3,6 milijono naujų darbo vietų, net 74% jų užėmė imigrantai
Šie skaičiai atskleidžia, kad ekonomikos augimas ir naujų darbo vietų kūrimas nepadėjo spręsti vietinių bendruomenių nedarbo problemų. Vietoj to, buvo pasirinktas lengvesnis kelias, kuris galiausiai tik pagilino socialinę atskirtį.
Vyriausybės politikos pasekmės
Vyriausybių vykdyta politika turėjo neigiamų pasekmių:
- Vietinių gyventojų įsidarbinimo galimybės nesipagerino
- Padidėjusi imigracija padidino spaudimą būsto rinkai
- Kai kuriose srityse imigrantų darbas sumažino atlyginimus vietiniams darbuotojams
- Socialinė atskirtis tarp “sėkmingų” ir “atsilikusių” regionų padidėjo
Nors oficialiai ekonomika augo, realybėje daugelis bendruomenių buvo “paliktos nuošalyje”. Tačiau tai nebuvo atsitiktinumas, o sąmoningų politinių sprendimų pasekmė.
Ateities perspektyvos ir galimi sprendimai
Dabartinė vyriausybė, kaip ir jos pirmtakės, stovi kryžkelėje:
- Ji gali rinktis sunkesnį, bet ilgalaikėje perspektyvoje naudingesnį kelią – investuoti į vietinių gyventojų švietimą ir įgūdžių tobulinimą, skatinti darbo vietų kūrimą probleminėse vietovėse.
- Arba ji gali rinktis lengvesnį kelią – ir toliau maskuoti problemas didindama imigraciją.
Kokį kelią pasirinks Keir Starmerio vadovaujama Leiboristų partija, jei laimės ateinančius rinkimus? Ar ji turės drąsos nutraukti priklausomybę nuo “lengvo” ekonomikos augimo per imigraciją ir iš tiesų spręsti gilumines problemas?
Nuo šių sprendimų priklausys ne tik ekonominė šalies ateitis, bet ir socialinė sanglauda bei visuomenės stabilumas. Jei nebus imtasi ryžtingų veiksmų, galime tikėtis, kad panašūs neramumai ir riaušės taps vis dažnesniu reiškiniu Jungtinės Karalystės miestuose.
