Henrikas Daktaras Išlikti žmogumi
Henrikas Daktaras Išlikti žmogumi pdf
Henrikas Daktaras – vaikinas iš saulėtosios Vilijampolės. Jau pradedant skaityti pirmuosius knygos puslapius pasidaro aišku kodėl Henytė yra toks koks yra, kodėl iškilusius sunkumus spręsdavo kumščiais, o ne diplomatija, kodėl vieną kalėjimą keitę kitas, o kaltinimus vis sunkesni… Dar būdamas vaikas patyrė tėvo terorą, smurtą prieš mylimą motiną, draugų išdavystes. Nuo pat jaunų dienų Daktaras kovojo už savo ir draugų garbę, taip atsirado ir pirmieji teistumai.
Knygoje labai daug dėmesio skiriama kalėjimo gyvenimui, nerašytoms ir itin griežtoms jo taisyklėms (kurios yra primenamos bene kiekvienam knygos puslapyje), kalėjimo hierarchijai ir policijos bei valdžios savivalę. Kalėjimas – nuolatinė kova, kuri vienus galutinai “supūdo”, o kitus priverčia pamąstyti ko jie nori iš gyvenimo ir kokie turi būti patys, kad tai pasiektų. “Išlikti žmogumi” parodo didžiulį kontrastą tarp “zekų”, kurie patys savęs nebevertina kaip asmenybių, žlugdo save narkotikais, alkoholiu ir tarp tų, kurie sieka išnaudoti laiką kalėjime tobulinant save, sportuojant, kuriant šviesius ateities planus.
Dėja, knygoje jaučiami dideli šuoliai, čia Henytė jaunuolis patupdytas už muštynes, čia staiga jį žino, bijo ir gerbia(?) visas Kaunas, čia jis jau žinomas visoje Lietuvoje, o galiausiai ir Rusijoje.. Už muštynes dar joks “zekas” netapo tokiu žinomu ir juo labiau netituluojamas Kauno mafijos tėvu. Bet perskaičius knyga tampa aišku, kad ji turbūt ir negalėjo būti kitokia.. Vėlgi dėl to patie snerašyto kalinių kodekso, kuris kiekviename žingsnyje, net jau kai esi laisvėje tave persekioja. Galbūt dėl tos pačios priežasties Daktaras “piešia” save be galo teigiama ir šviesia asmenybe. Jo manymu vienintelis dalykas pakišęs jam koją buvo jaunatviškas karštakošiškumas, o visa kita buvo jam “prilipdyta” iš aukščiau. Nuolat linksniujama A. Paulausko pavardė, minimas A. Sakalas ir kiti žinomi lietuvos asmenys, prokurorai, teisėjai, valdžios atstovai. A. Paulauskas netgi apdraibstomas labai sunkiais kaltinimais. Dėl tokių Daktaro pasisakymų kyla apmąstymai, kieno tiesa? Kiek mes, paprasti Lietuvos žmonės, apie tai žinome? Kodėl taip rimtai kaltinamas A. Paulauskas nesiėmė jokių veiksmų dėl tokio šmeižto(?)?
Knygą vertėtų perskaityti tiems, kam įdomus gyvenimas kalėjime, jo sąlygos, griežčiausios taisyklės bei hierarchija. Taip pat ši knyga yra puikus palyginimas skaičiusiems D. Dargio “Tikroji daktarų istorija“, galbūt dvi knygos padėtų susidaryti bendrą vaizdą apie Henriko Daktaro “karaliavimo” laikotarpį.
