Ilgą laiką Jungtinė Karalystė (JK) buvo viena populiariausių emigracijos krypčių lietuviams. Nuo pat Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES) 2004 m., dešimtys tūkstančių lietuvių ieškojo geresnio gyvenimo, aukštesnių atlyginimų ir naujų galimybių Britų salose. JK tapo tam tikra „antra tėvyne“ daugeliui tautiečių, kuriuos viliojo darbo perspektyvos, kalbos barjero nebuvimas (anglų kalba plačiai mokoma Lietuvoje) ir jau susiformavusi lietuvių bendruomenė. Tačiau pastaraisiais metais pastebima aiški tendencija – JK praranda savo ankstesnį patrauklumą lietuvių emigrantams. Nors visiškas atsisakymas nuo JK kaip emigracijos krypties dar neįvyko, akivaizdu, kad daugėja priežasčių, kodėl lietuviai vis dažniau ieško kitų galimybių. Šiame straipsnyje panagrinėsime pagrindinius veiksnius, lėmusius šį pokytį, apimdami tiek ekonominius, tiek socialinius ir politinius aspektus, kurie sumažino JK patrauklumą lietuviams.
Brexit – lūžio taškas emigracijos trajektorijoje
Neginčijamai didžiausias lūžis, pakeitęs JK emigracijos kraštovaizdį, buvo „Brexit“ – Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos. 2016 m. referendumas ir vėlesnis išstojimas ne tik sukėlė politinį ir ekonominį chaosą JK, bet ir drastiškai pakeitė imigracijos taisykles bei socialinę atmosferą. Prieš „Brexit“, ES piliečiai, įskaitant lietuvius, turėjo neribotą teisę gyventi ir dirbti JK be jokių vizų ar apribojimų. Tai buvo esminis pranašumas, leidęs lietuviams laisvai migruoti, ieškoti darbo ir integruotis į JK visuomenę.
Po „Brexit“ situacija kardinaliai pasikeitė. JK įvedė naują, taškais grįstą imigracijos sistemą, kuri taiko vienodus reikalavimus tiek ES, tiek ne ES piliečiams. Nors kvalifikuoti darbuotojai ir toliau gali gauti vizas, nekvalifikuoti ar mažai kvalifikuoti darbai tapo sunkiau pasiekiami. Ši nauja sistema ypač paveikė tuos lietuvius, kurie tradiciškai vykdavo į JK ieškoti sezoninių ar nekvalifikuotų darbų žemės ūkyje, pramonėje ar paslaugų sektoriuje. Dabar jiems reikia gauti vizą, atitikti tam tikrus reikalavimus, o tai ne tik apsunkina procesą, bet ir padidina išlaidas.
Ekonominiai argumentai praranda savo svorį
Vienas pagrindinių motyvų, anksčiau viliojusių lietuvius į JK, buvo ekonominis pranašumas. JK ekonomika, būdama viena didžiausių pasaulyje, tradiciškai siūlė aukštesnius atlyginimus ir daugiau darbo vietų nei Lietuva. Tačiau pastaraisiais metais šis ekonominis pranašumas ėmė blėsti.
Pirma, ekonominė situacija pačioje JK tapo mažiau stabili. „Brexit“ neigiamai paveikė JK ekonomiką, sukeldamas infliaciją, prekybos barjerus ir ekonominį neapibrėžtumą. Britų svaras nusilpo, o pragyvenimo išlaidos, ypač didžiuosiuose miestuose kaip Londonas, smarkiai išaugo. Būsto kainos JK jau ilgą laiką yra labai aukštos, o pastaruoju metu dar labiau pakilo, sunkiai įkandamos net ir gerai apmokamiems darbuotojams, ypač naujiems imigrantams. Infliacija ir didėjančios energijos kainos dar labiau sumažino realųjį gyventojų perkamąją galią.
Antra, ekonominė situacija Lietuvoje sparčiai gerėja. Lietuvos ekonomika pastaraisiais metais demonstruoja stabilų augimą, atlyginimai nuolat kyla, o nedarbo lygis yra palyginti žemas. Nors atlyginimai Lietuvoje vis dar nėra tokie aukšti kaip JK, skirtumas mažėja. Be to, pragyvenimo išlaidos Lietuvoje yra gerokai mažesnės nei JK, ypač kalbant apie būstą, transportą ir kasdienius poreikius. Tai reiškia, kad realusis gyvenimo lygis Lietuvoje, atsižvelgiant į pajamas ir išlaidas, gali būti vis patrauklesnis, ypač palyginus su didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis JK.
Trečia, atsirado daugiau patrauklių alternatyvų. Kitos ES šalys, tokios kaip Vokietija, Skandinavijos šalys ar Nyderlandai, taip pat siūlo aukštą gyvenimo lygį, geras darbo galimybes ir socialinę apsaugą. Šios šalys dažnai yra ekonomiškai stabilios ir palankios imigrantams, o po „Brexit“ tapo dar patrauklesnėmis alternatyvomis JK. Lietuvos piliečiams, kaip ES piliečiams, migracija į kitas ES šalis yra gerokai paprastesnė nei į JK, nereikalaujant vizų ar sudėtingų biurokratinių procedūrų.
Emigracijos įtampos ir socialinė atmosfera
Be ekonominių veiksnių, svarbų vaidmenį vaidina ir socialinė atmosfera bei emigracijos įtampos. „Brexit“ kampanija ir po jos sekęs laikotarpis padidino antiimigracines nuotaikas JK. Nors dauguma britų nėra priešiškai nusiteikę imigrantams, pastebima, kad po „Brexit“ padidėjo ksenofobijos ir diskriminacijos atvejų, ypač nukreiptų prieš Rytų Europos piliečius. Nors Lietuva ir JK istoriškai palaikė gerus santykius, bendras imigracijos klimatas JK tapo mažiau svetingas.
Lietuvių bendruomenė JK, nors ir didelė ir stipri, taip pat susiduria su naujais iššūkiais. Nors daugelis lietuvių sėkmingai integravosi į JK visuomenę, „Brexit“ sukėlė tam tikrą nerimą ir neapibrėžtumą dėl jų ateities. Kai kurie lietuviai, ypač vyresnio amžiaus ar turintys mažiau kvalifikacijos, jaučiasi labiau pažeidžiami ir mažiau saugūs nei anksčiau.
Be to, Lietuvoje sustiprėjo patriotinės nuotaikos ir raginimai grįžti į tėvynę. Lietuvos Vyriausybė ir įvairios organizacijos aktyviai skatina emigrantus grįžti, siūlydamos įvairias paramos programas ir galimybes. Augantis patriotizmas ir noras prisidėti prie Lietuvos gerovės taip pat gali būti veiksnys, lemiantis lietuvių sprendimą nebevykti į JK ar grįžti atgal į Lietuvą.
Kiti veiksniai, mažinantys JK patrauklumą
Be pagrindinių ekonominių ir socialinių veiksnių, yra ir keletas kitų aspektų, kurie gali prisidėti prie mažesnio JK patrauklumo lietuviams:
- Klimatas ir geografinė padėtis: JK klimatas, nors ir švelnus, dažnai yra lietingas ir niūrus, o tai gali būti mažiau patrauklu žmonėms, pripratusiems prie saulėtesnio ir kontrastingesnio klimato. Geografiškai JK yra sala, o tai gali jaustis izoliuojančiai, ypač tiems, kurie nori lengvai keliauti į žemyninę Europą ar palaikyti artimus ryšius su šeima ir draugais Lietuvoje.
- Sveikatos apsaugos sistema: Nacionalinė sveikatos apsaugos tarnyba (NHS) JK, nors ir nemokama, pastaruoju metu susiduria su dideliais iššūkiais, tokiais kaip ilgos eilės pas specialistus, gydymo laukimo laikas ir personalo trūkumas. Nors Lietuvos sveikatos apsaugos sistema taip pat turi problemų, kai kuriems lietuviams NHS problemos gali atrodyti kaip papildomas minusas.
- Kultūriniai skirtumai: Nors kultūriniai skirtumai tarp Lietuvos ir JK nėra dideli, jie vis tiek egzistuoja. Britų kultūra yra gana konservatyvi ir formali, o tai gali būti ne visada lengva priimti lietuviams, kurie yra labiau atviri ir tiesmukiški.
Apibendrinimas
Apibendrinant, galima teigti, kad Jungtinė Karalystė nebėra tokia patraukli emigracijos kryptis lietuviams kaip anksčiau. „Brexit“ sukelti politiniai ir ekonominiai pokyčiai, kartu su pagerėjusia ekonomine situacija Lietuvoje ir augančiu patrauklumu kitų ES šalių, lėmė, kad JK prarado savo ankstesnį žavesį. Nors JK vis dar gali būti patraukli tam tikroms lietuvių grupėms, ypač aukštos kvalifikacijos specialistams, bendras emigracijos srautas iš Lietuvos į JK mažėja, o vis daugiau lietuvių ieško kitų galimybių ar renkasi grįžti į tėvynę. JK nebėra tas „aukso žiedas“, kuris viliojo lietuvius prieš dešimt ar dvidešimt metų, ir šis pokytis yra ilgalaikis, o ne laikinas. Emigracijos kryptys nuolat kinta, ir šiuo metu akivaizdu, kad lietuvių akiratyje atsirado naujų, patrauklesnių horizontų nei Jungtinė Karalystė.
